Seimo šildymas sausį – daugiau nei 100 tūkst. eurų: sąskaita išaugo beveik trigubai

Sausio mėnuo – beveik 200 tūkst. eurų: kiek kainuoja išlaikyti Seimo rūmus ir kitus Seimui priklausančius pastatus?

Kol gyventojai skaičiuoja savo šildymo sąskaitas, įspūdingos sumos nugula ir ant valstybės institucijų stalų. 2026-ųjų sausis Lietuvos Respublikos Seimui tapo ypač brangus – vien už šilumą ir elektrą sumokėta beveik 200 tūkstančių eurų. Tai beveik dvigubai daugiau nei praėjusių metų gruodžio ir sausio mėnesiais.

Portalui 77.lt LR Seimo kanceliarija pateikė duomenis apie 2025 metų lapkričio, gruodžio ir 2026 metų sausio komunalines išlaidas. Svarbu pažymėti, kad šios sumos apima ne tik Seimo I, II ir III rūmus, bet ir IV rūmus, esančius Gynėjų gatvėje, administracinį pastatą bei Seimo viešbutį Gedimino prospekte.

Gruodį – mažiau nei lapkritį, tačiau sausį – staigus šuolis

2025 metų lapkritį šilumos energija kainavo 41 628,85 euro su PVM, elektra – 56 023,67 euro, vanduo – 1 163,80 euro, interneto paslaugos – 87,28 euro. Gruodį šilumos sąskaita sumažėjo iki 34 728,51 euro, elektra kainavo 51 882,62 euro, vanduo – 1 375,72 euro, internetas – 139,90 euro.

Tačiau sausį situacija kardinaliai pasikeitė. 2026 metų pirmąjį mėnesį šilumos energija kainavo 100 444,46 euro, elektra – 94 608,40 euro, vanduo – 1 180,29 euro. Vien šildymo sąskaita, palyginti su gruodžiu, išaugo beveik tris kartus.

Tokį šuolį greičiausiai lėmė šaltesnės oro sąlygos ir intensyvus pastatų eksploatavimas žiemos laikotarpiu. Seimo pastatuose nuolat veikia vėdinimo ir vėsinimo sistemos, kurios įrengtos salėse, holuose bei kabinetuose. Net ir šaltuoju sezonu šios sistemos reikalauja reikšmingų energijos išteklių.

Elektros sąskaitas didina ir papildoma infrastruktūra

Net ir ramesniais mėnesiais elektros išlaidos viršija 50 tūkst. eurų. Seimo kanceliarija patvirtino, kad institucija yra įsirengusi 8 elektromobilių įkrovimo stoteles. Nors jų skaičius nėra didelis, jos taip pat prisideda prie bendro elektros suvartojimo.

Be įprasto apšvietimo ir biuro technikos, elektra naudojama posėdžių salių įrangai, apsaugos sistemoms, serveriams, ryšio infrastruktūrai ir inžinerinėms sistemoms palaikyti. Tokios apimties kompleksas reikalauja nuolatinio energijos tiekimo.

Seimas elektros energiją perka iš nepriklausomo tiekėjo UAB „Elenger“. Sutartis sudaryta per Centrinę perkančiąją organizaciją, o taikoma elektros biržos kainodara. Tai reiškia, kad galutinė suma priklauso nuo biržos kainų svyravimų.

Saulės elektrinė – nutolusi, bet veikianti

Nepaisant to, kad ant pačių Seimo pastatų saulės elektrinių nėra, tačiau Seimo kanceliarija yra įsigijusi dalį nutolusios saulės elektrinės Gaisų kaime, Kėdainių rajone. Jos galia siekia 328,28 kW.

Nors ši investicija leidžia dalį elektros energijos kompensuoti iš atsinaujinančių šaltinių, paskutinių mėnesių sąskaitos rodo, kad šios žiemos laikotarpis valstybei kainuoja brangiai.

Sausio šokas: sąskaitos už šildymą ir elektrą – ir po 500 eurų

Tuo tarpu patys gyventojai už sausio mėnesį gerokai paplonino pinigines. Šalčiai ypač smogė tiems, kurie namus šildo šilumos siurbliais – jei gruodį sąskaitos siekė apie 250–300 eurų, sausį jos kai kur išaugo iki 400–500 eurų. Vilniaus rajone 200 kv. metrų name gyvenanti moteris skaičiuoja, kad per sausį sunaudojo beveik 2 tūkst. kWh elektros, nors namuose palaikoma tik 19 laipsnių temperatūra.

Gruodį tam pačiam būstui pakako apie 1 360 kWh, o sąskaita siekė apie 280 eurų. Energetikos ekspertai aiškina, kad spaudžiant šalčiui šilumos siurblių efektyvumas krenta, įsijungia papildomi kaitinimo elementai, o kartu kyla ir elektros kaina biržoje.

Dvigubas sąskaitas gavo ir dalis daugiabučių gyventojų. Keturių kambarių buto šildymas sausį kainavo 306,54 euro, kai gruodį – 170,32 euro. 50 kv. metrų būsto savininkė už sausį mokėjo 199,61 euro, o mėnesiu anksčiau – apie 100 eurų. Reguliuotojų duomenimis, vidutinė šilumos kaina šalyje sausį augo beveik 11 proc., kai kur – ir daugiau nei penktadaliu.