Seimui pateikta naujosios LGGRTC tarybos sudėtis

Seimui ketvirtadienį pateikta naujosios Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimo centro (LGGRTC) tarybos sudėtis.

Už šios sudėties tarybą po pateikimo pasisakė 72 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 3 parlamentarai.

„Neseniai priėmėme LGGRTC įstatymo pakeitimą, kuriuo yra formuojama centro taryba – kolegialus valdymo organas. (...) Prašome jūsų patvirtinti ir leisti sudaryti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tarybą“, – posėdžio metu teigė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Jurgita Šiugždinienė.

Pagal įstatymą, LGGRTC tarybą sudarys 11 narių, kurie bus skiriami penkerių metų kadencijai. Keturis tarybos atstovus skirs Lietuvos universitetų rektorių konferencija, du – Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, po vieną deleguos Prezidentas, Vyriausybė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, LGGRTC bei Lietuvos istorijos institutas.

Taryba, tapusi kolegialiu centro valdymo organu, ne tik tvirtins LGGRTC generalinio direktoriaus siūlomas mokslinių tyrimų kryptis, bet ir siūlys ilgalaikius strateginius bei metinius veiklos planus, nustatys vadovo veiklos tikslus, teiks rekomendacijas dėl tyrimų krypčių įgyvendinimo, tvirtins specialius reikalavimus į padalinių vadovų pareigas priimamiems asmenims ir turės teisę susipažinti su Genocido centro finansiniais dokumentais bei ataskaitomis. Be to, taryba vykdys atranką į LGGRTC generalinio direktoriaus pareigas.

Į LGGRTC tarybą Lietuvos universitetų rektorių konferencija pasiūlė keturis narius – Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistą Rytį Krušinską, teisininkę Dovilę Sagaitienę, istoriką Arūną Streikų ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininką Igną Zimaitį.

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai pateikė Antano Terlecko bei Algio Vyšniūno, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga – Sauliaus Černos, LGGRTC – Ramonos Staveckaitės-Notari, o Lietuvos istorijos institutas – Tomo Balkelio kandidatūras.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda į tarybos sudėtį jau anksčiau pasiūlė istoriką Marių Pečiulį, o Vyriausybė – taip pat istoriką Kęstutį Kilinską.

Savo ruožtu Seimo dauguma į LGGRTC taryba delegavo Antaną Terlecką, o parlamento mažuma – Algį Vyšniūną. Tuo metu Lietuvos universitetų rektorių konferencija į tarybą pasiūlė Igną Zimaitį.

ELTA primena, kad šių metų liepą Seimas priėmė įstatymą dėl LGGRTC reformos, kuria centre numatoma įsteigti valdomojo pobūdžio tarybą.

Naujoji taryba centro generaliniam direktoriui nustatys metinius veiklos tikslus. Be to, LGGRTC vadovui ir Seimui teiks siūlymus dėl įstaigos valdymo bei tyrimų įgyvendinimo.

Taip pat direktoriaus siūlymu tvirtins centro biudžeto paskirstymo aprašą, skelbs ir vykdys pretendentų atranką į centro generalinio direktoriaus pareigas ir kiekvienais metais iki birželio 1 dienos parengs savo veiklos metinę ataskaitą.