Sensacija: internete pasirodė nežinomo autoriaus nuotrauka iš Rojaus

Kas matė Rojų ir jį įamžino – niekas nežino

Internete pasirodė nežinomo autoriaus daryta nuotrauka – iš Rojaus. Spėjama, jog tie, kurie jos dar nematė, gyvena kitoje planetoje arba vaikšto užsidengę akis [1]...

Slapta vadinamą Rojaus nuotrauką, kaip skelbiama, peržiūrėjo mažiausiai milijardas žmonių, ir šis skaičius auga. Tačiau daugeliui keistai skamba ne tik faktas, jog kažkas neva pabuvojo Rojuje, bet ir tai, kad fotografijos autorius – vis dar paslaptyje. Nors paprastai galima greitai nustatyti šaltinį, šįsyk susekti „galus” – gana sudėtinga.

Kaip ir kiekvienoje situacijoje, suskubta laikytis skirtingų stovyklų: kol vieni šiuo faktu įtikėjo, prasitardami, esą nuotrauką galėjo padaryti ir patys Rojaus gyventojai, kiti tokią informaciją laiko skiedalais. Vis dėlto, nereiktų pamiršti laikmečio, kuriame gyvename. Technologinis amžius ir žmonių išmonė gali belstis į duris – o kartais, taip sakant, netgi įeiti neatsiklausus, pasitelkdama žmonių naivumą kaip įrankį kuriant tai, ko niekada nebus.

„Rojaus” fotografas – vaizdo žaidimų gerbėjas?

Netgi neaišku, kur ši nuotrauka pasirodė pirmą kartą: vieni nurodo socialinį tinklą „LinkedIn”, kiti – „X”. Tačiau manoma, kad abi platformos smarkiai prisidėjo prie šios naujienos plitimo.

Vis dėlto, daugelis žmonių, regis, sutinka, kad paveikslėlį sukūrė žmogus, pasitelkdamas dirbtinį intelektą (DI) ir radęs įkvėpimą vaizdo žaidimuose. Vienas iš tokių – vaizdo žaidimas „Urdak”, kurio fone boluoja „angeliška“, karalystė. Galbūt, pasisėmęs analogiškų idėjų, pastarasis sumanė užkariauti „Dangiškąją karalystę”, sukurpdamas panašų dangaus foną.

Žmonės gūžčioja pečiais: kuo šiame laikmetyje galima pasikliauti?

Kaip kad melas kartais gali tapti tikrove, taip tikrieji faktai – gali būti iškraipomi, o tiesa – nutylima. Įdomu tai, kad minėtos nuotraukos populiarumą sukėlė skeptikai. Būtent jie ėmė platinti paveikslėlį, lydėdami jį pašaipiais komentarais. Pastarųjų pasisakymai skambėjo taip:

„Jei tai Dangus, aš noriu pamatyti Pragarą”; „Parodykite man keistuolį, kuris tai sukūrė”; „Žmonės yra pasirengę patikėti bet kokia žmogaus ar DI sukurta nesąmone”.

Tačiau už nekaltų žaidimų, kaip spėjama, gali slypėti ir socialinis eksperimentas. Apie tai šneka interneto technologijų ekspertai. Anot jų, tokiu būdu galbūt yra tiriamas auditorijos naivumo laipsnis, be to, stebima, kokiu greičiu žmonės dalijasi informacija. Prie tokių išvadų prieinama ne šiaip sau. Lygiai prieš metus „Rojaus vaizdas“ jau buvo pasklidęs internete. Tąsyk buvo teigiama, neva NASA specialistai į Rojų keliavo dar 1990-aisiais, tyrinėdami Jupiterį. Tada NASA turėjo paskelbti oficialų paaiškinimą, kad tai buvo ne jie.

Žinoma, kad senovėje ir viduramžiais žmonės tikėjo, kad Rojus iš tikrųjų yra Žemėje. Ankstyviausia Rojaus lokalizacija – tarpukalnės teritorija, maždaug dabartinio Irako teritorijoje. Tuomet Rojus neva buvo įsikūręs kažkur Rytuose. Rytai buvo laikomi šventąja dangaus puse – ten, kur kyla Saulė. Plėtojantis geografinėms žinioms, Rojus persikėlė vis toliau ir toliau – iš pradžių į Indiją, paskui už Indijos ribų. Galiausiai prieita prie išvados, jog Rojuje žmonės neturi fizinio kūno – tad jis, ko gero, riogso kažkur aukštai danguje.

Įvairūs pamąstymai ir legendos verčia žmones ieškoti atsakymų, kartais nuvedančių link tiesos, o kartais – į dar gilesnį triušio urvą.