Serbijos ir Kosovo įtampa toliau kaista: Kosovo pasienyje – protestuojančių serbų blokados

Dėl naujų reikalavimų – kelių blokavimas ir šūviai

Šiauriniame Kosovo pasienyje su Serbija – ir vėl neramumai. Etniniai Kosovo serbai, ignoruojantys jų nepripažinto Kosovo valdžią, užblokavo sienos perėjimo postus. Įtampa įkaito dėl dviejų Kosovo vyriausybės potvarkių įsigaliojimo, kurie susiję su serbų išduodamais automobilių registracijos numeriais bei asmens tapatybės dokumentais.

Pagal naująjį potvarkį į Kosovą nebūtų įleisti automobiliai su serbiškais numeriais ir asmenys, turintys tik Serbijos asmens tapatybės dokumentus. Taisyklės reikalautų, kad Šiaurės Kosovo serbai naudotų Prištinos išduotus automobilių valstybinius numerius, o lankytojai iš Serbijos privalėtų gauti Kosovo išduotus dokumentus.

Dėl blokados pasienio postuose iš karto nesidriekė automobilių eilės, o Serbija pareiškė, jog Kosove pažeidžiamos serbų teisės. Tiesa, patys serbai iš Kosovo albanų jau kuris laikas reikalauja pirkti leidimus ir keisti automobilių numerius, jei šie nori įvažiuoti į Serbiją.

Šių neramumų metu buvo girdėti šūviai policijos padalinių kryptimi, tačiau nebuvo pranešta apie sužeistuosius. Užpuolikų tapatybės nėra žinomos, tačiau Kosovo ministras pirmininkas Albinas Kurti išplatino pranešimą, kuriame sakoma [1]:

„Kosovo Respublikos vyriausybė griežtai smerkia kelių trukdymą Kosovo šiaurėje ir šiandieninį ginkluotų asmenų šaudymą iš ginklų.“

A. Kurti taip pat sakė [2]:

„Dar prieš tai, kai pasienyje su Serbija buvo pradėti išduoti įvažiavimo ir išvažiavimo dokumentai, neteisėtos serbų struktūros šalies šiaurėje ėmė blokuoti kelius ir šaudyti. Dar prieš tai buvo pareiškimų, mitingų ir susirinkimų, buvo planuojami agresyvūs veiksmai. Pagrindinė atsakomybė už neramumus tenka prezidentui Aleksandrui Vučičiui bei Serbijos premjerui.“

Sprendimas atidėtas mėnesiui, o Rusija pareiškė palaikanti Serbiją

Tiesa, aršus protestas ir barikados visgi padėjo etniniams Kosovo serbams nors laikinai išplėšti pergalę. Galiausiai įsikišti teko ES atstovams ir NATO misijai, kurie priminė, jog gali perimti postų kontrolę.

Tuomet Kosovo valdžia nusprendė, jog geriausias sprendimas – atidėti naująsias taisykles mažiausiai mėnesiui, iki rugsėjo 1 dienos. Šis atidėjimas bus įvykdytas tik tuo atveju, jei bus panaikintos visos užtvaros ir atkurta judėjimo tvarka. O per mėnesį Kosovas ir Serbija privalės rasti kompromisą dėl naujų pasienio taisyklių.

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sekmadienio vakare rašė:

„Mes meldžiamės ir prašome taikos. Jei jie išdrįs persekioti ir žudyti serbus, Serbija laimės.“

Nukėlus naujų taisyklių įsigaliojimą A. Vučičius taip pat sakė:

„Vakar įvyko derybos su serbų tautos atstovais iš Kosovo ir Metohijos. Pasistenkime bet kokia kaina išsaugoti taiką. Noriu, kad tai suprastų albanai. Prašau serbų nepasiduoti provokacijoms ir nedaryti nieko, kas galėtų išprovokuoti kokį nors konfliktą.“

Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Kosovą bandymu išstumti etninius serbus iš Kosovo šiaurinės dalies ir pareiškė paramą Serbijos prezidentui. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sakė [3]:

„Kosovo lyderiai žino, kad serbai nebus abejingi tiesioginiam išpuoliui prieš jų laisves ir sąmoningai jį aštrina, kad pradėtų smurtinį scenarijų.“

Konfliktui aštrėjant gali įsikišti ir NATO

Po karo, 2008 metais, Kosovas paskelbė savo nepriklausomybę. Serbija nepripažino Kosovo nepriklausomybės ir iki šiol pretenduoja į šią teritoriją. Tuo tarpu maždaug 100 valstybių, tarp jų ir JAV bei dauguma Europos Sąjungos šalių, jau spėjo pripažinti Kosovo nepriklausomybę. Nuo 2011 metų Priština ir Belgradas Europos sąjungos vadovaujamu dialogu bando derėtis dėl techninių klausimų. Jautrus ginčas dėl valstybinių numerių kurstė šalių įtampą dar praėjusiais metais.

Kilus neramumams pasienyje, NATO misija Kosove KFOR ne tik priminė, jog gali perimti pasienio kontrolę, bet ir pareiškė, jog atidžiai stebi situaciją ir yra pasirengusi įsikišti, „jei kils pavojus stabilumui“.

NATO KFOR pajėgos buvo dislokuotos Kosove dar 1999 metais. Teigiama, jog šios pajėgos skirtos atgrasyti serbų pajėgas nuo išpuolių prieš Kosovą ir sukurti saugią aplinką gyventojams.

Tikimasi, jog nepaisant to, kokia didelė įtampa tvyro tarp Kosovo ir Serbijos, vieną dieną pavyks išspręsti serbų ir albanų problemas.

Šios dvi valstybės taip pat labai nori įstoti į ES, tačiau viena iš stojimo į ES sąlygų – Serbija privalo pripažinti Kosovo nepriklausomybę. Tačiau kol kas Belgradas tvirtina, jog neketina to daryti, kaip ir ES jau priklausančios Kipras, Slovakija, Graikija, Rumunija ir Ispanija.