Šešėlis ant sostinės savivaldybės: atsisakė pateikti duomenis Audito komitetui

Milijoninės teisinių paslaugų išlaidos Lietuvoje: skaidrumo trūkumas kelia susirūpinimą

2024 metais Lietuvoje asignavimų valdytojai teisinėms paslaugoms išleido net 4,4 mln. eurų. Tačiau Seimo Audito komitetas abejoja, ar tokios išlaidos yra racionalios ir skaidrios. Posėdyje, vykusiame balandžio 9 d., išryškėjo ne tik išlaidų mastas, bet ir tai, kad teisinės paslaugos apima ne tik teismų atstovavimą, bet ir teisės aktų projektų rengimą bei vertinimą.

Dar daugiau klausimų kelia tai, jog nėra centralizuotos duomenų bazės, kur būtų kaupiama ir analizuojama informacija apie teisinėms paslaugoms skirtas išlaidas. Ypač – apie brangius ir ilgai trunkančius tarptautinių arbitražų procesus, kurių kaštai dažnai siekia milijonus eurų [1].

Siekiant įvertinti situaciją ir galimus teisės aktų pakeitimus, Audito komitetas kreipėsi į valstybės institucijas, prašydamas pateikti informaciją apie paskutinių penkerių metų išlaidas teisinėms paslaugoms, taip pat – apie konkrečias tarptautinio arbitražo bylas. Viena žinomiausių jų – Vilniaus miesto savivaldybės ir Prancūzijos bendrovės „Veolia“ ginčas, nagrinėtas Stokholmo arbitraže net 7 metus.

Savivaldybė atsisakė prisidėti prie bylos nagrinėjimo

Nepaisant komiteto prašymų, savivaldybė atsisakė atskleisti duomenis apie šios bylos išlaidas, remdamasi arbitražinio proceso konfidencialumu. Tai sukėlė dar didesnį susirūpinimą, ypač turint omenyje, kad savivaldybė viešai ne kartą komentavo ginčą ir su tuo susijusias išlaidas. Viešai paskelbtas arbitražo sprendimas rodo, kad bylinėjimasis su „Veolia“ savivaldybei kainavo apie 40 mln. eurų – rekordinę sumą viešųjų finansų istorijoje.

Audito komiteto narys Artūras Zuokas tokį savivaldybės sprendimą vertina kritiškai. Jo nuomone, šis informacijos slėpimas leidžia neaiškiai tvarkyti mokesčių mokėtojų pinigus ir gali skatinti dirbtinį bylinėjimąsi, o tai savo ruožtu kelia grėsmę politinei korupcijai.

Komiteto pirmininkas Algirdas Skardžius pabrėžė, jog šis klausimas bus tęsiamas ir Seimo rudens sesijoje. Jis žada kelti svarstymus dėl viešųjų finansų naudojimo skaidrumo ir prašys atsakymų apie precedentus, kai institucijos vengia atskleisti svarbią informaciją.

Nepakankamas skaidrumas valdant ministerijų ir savivaldybių išlaidas

Nepaisant neskaidrių sostinės išlaidų teisinių paslaugų srityje, Valstybės kontrolė neseniai atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų klausimą – ministerijų valdymo išlaidas.

Lietuvoje esą nėra vieningos tvarkos, kaip skaičiuoti šias išlaidas, todėl gaunami duomenys yra nepalyginami ir neatskleidžia tikro administravimo kaštų masto. Oficialiai valdymui priskiriama 240 mln. eurų, tačiau realūs kaštai gali būti gerokai didesni, nes dalis jų slepiasi kitose biudžeto eilutėse. Be aiškios apskaitos sunku įvertinti, ar valstybės lėšos naudojamos racionaliai ir kur galima būtų taupyti.

Be to, pandemijos metu iš ES skirtos paramos daugiau kaip 235 mln. eurų buvo panaudota netinkamai – klaidų lygis viršijo nustatytas ribas. Verslo paramai skirtos lėšos dažnai atiteko fiktyvioms el. parduotuvėms, o valstybinėse statybose – rangovams be reikiamų leidimų. Dėl pažeidimų valstybė turėjo grąžinti virš 216 mln. eurų, o Seimo Audito komitetas pradėjo tyrimą dėl galimų ES lėšų panaudojimo pažeidimų.