Prezidentūroje vyko Valstybės gynimo tarybos posėdis – kas nuspręsta?

Lietuvos kariuomenę ketinama išplėsti iki 20 tūkst. karių

Šiandien, prezidentui Gitanui Nausėdai sušaukus Valstybės gynybos tarybos (VGT) posėdį, buvo susitarta dėl ambicingo gynybos plano, pagal kurį iki 2038 metų Lietuvos kariuomenė turėtų pasiekti apie 20 000 karių. Šis skaičius apima tiek profesinės karo tarnybos karius, tiek šauktinius.

Patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius po posėdžio teigė, kad planuojama ne tik plėsti kariuomenę, bet ir stiprinti jos techninius pajėgumus – įsigyti naujus tankus, šarvuočius ir kitą modernią įrangą. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas profesinės karo tarnybos karių pritraukimui, kurių reikės tiek kuriamai nacionalinei divizijai, tiek likusiai kariuomenės daliai [1].

Per artimiausius 15 metų kariuomenė išaugs, tačiau didžiausias augimas esą bus stebimas tarp puskarininkių, paprastų karių ir jūreivių. Taip pat planuojama stiprinti Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir kitus savanoriškai tarnaujančius asmenis.

Svarbus šio plano elementas – socialinis paketas, kuris skatins gyventojus rinktis profesinę karo tarnybą. Krašto apsaugos ministerija jau parengė šį paketinį pasiūlymą, kuris bus pristatytas Seimui kartu su įstatymų pakeitimais, reglamentuojančiais kariuomenės struktūrą ir finansavimą.

Be to, iki 2030 metų krašto apsaugai planuojama skirti papildomus 12–13 mlrd. Eur, kas kilstelės gynybos finansavimą iki 5–6% BVP. Tuo pačiu, kariuomenė numato ir didesnį šauktinių skaičių bei papildomą rezervą. Savo ruožtu VGT, kurią sudaro aukščiausi šalies lyderiai, ir toliau koordinuos svarbiausius valstybės gynimo klausimus.

Ant Seimo darbastalio – pasiūlymas dėl Lietuvos karių skaičiaus padidinimo misijoje Kosove

Tuo tarpu praėjusią savaitę Seimas pradėjo svarstyti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymą didinti Lietuvos karių skaičių NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Kosove iki maždaug 40 karių [2].

Po pateikimo šiam pasiūlymui pritarė visi 100 balsavusių parlamentarų, o vienas susilaikė. Jei siūlymas bus priimtas, maksimalus karių skaičius Kosove galėtų išaugti iki 60, tuo tarpu šiuo metu Lietuva gali siųsti tik penkis karius. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė paaiškino, kad šis sprendimas atsirado reaguojant į Vokietijos kvietimą, kuris siekia, kad Lietuva į šią misiją pateiktų vieną būrį karių.

Ministrė pabrėžė, kad šis žingsnis yra svarbus ne tik dėl strateginio bendradarbiavimo su Vokietija, bet ir dėl mūsų karių patirties kaupimo tarptautinėse misijose, kurios padeda gerinti jų veiksmų efektyvumą sudėtingose situacijose. Pirmas būrys karių į Kosovą būtų siunčiamas šių metų spalį, o rotacija truks šešis mėnesius.

NATO tarptautinė operacija Kosove šiuo metu apima apie 4,3 tūkst. karių, iš kurių didžiąją dalį sudaro Italija ir Jungtinės Valstijos. Lietuva ir Vokietija gynybos srityje glaudžiai bendradarbiauja jau nuo 2017 metų, o 2027-aisiais Vokietija Lietuvoje dislokuos brigadą, kurios sudėtyje bus apie 5 tūkst. karių.

Svarstomi planai mūsų karius siųsti į frontą Ukrainoje

Didžiosios Europos valstybės vis dažniau svarsto galimybę siųsti savo karius į Ukrainą, ir Lietuvai gali tekti priimti panašų sprendimą [3].

Nors premjeras Gintautas Paluckas viešai apie tai nesikalba, krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė teigia, kad Lietuva turi rimtai svarstyti šį klausimą. Pasak buvusio krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, jei Lietuva nori laisvos ir nepriklausomos Ukrainos, ji turi būti pasirengusi prisidėti ir parodyti savo indėlį, nes tai tiesiogiai susiję su šalies saugumu.

Nors derybos tarp Rusijos ir JAV rodo, kad galbūt artėja paliaubų susitarimas, D. Šakalienė pabrėžia, kad pirmiausia reikia įvertinti, kokį vaidmenį Lietuva galėtų atlikti šiuose įvykiuose. Ji taip pat pabrėžia, kad reali JAV parama yra būtina, nes be jos, bet kokios pastangos gali būti neveiksmingos ir pavojingos.

Lietuva šiuo metu dalyvauja keliose tarptautinėse misijose, tačiau šie įsikišimai yra mažesnio masto. Nors neoficialiai kalbama apie galimybę siųsti kuopos dydžio vienetą (kelis šimtus karių), galutiniai sprendimai priklausys nuo didžiųjų NATO šalių pozicijų ir, žinoma, JAV įsipareigojimų.

Iš mūšio lauko Ukrainoje pargabentas žuvusio savanorio T. Valentėlio kūnas

Tačiau visai neseniai Lietuvą sukrėtė žinia – po daugiau nei mėnesio laukimo, iš mūšio lauko Kupjansko rajone, Charkivo srityje, buvo pargabentas 20-mečio lietuvio savanorio Tomo Valentėlio kūnas.

Karys žuvo dar kovo 13-ąją per savo pirmąją kovinę misiją Ukrainos tarptautiniame legione. Iš Biržų kilęs vaikinas, prieš išvykdamas į frontą, gyveno Jungtinėje Karalystėje ir žuvo vykdydamas pavojingą operaciją netoli Rusijos pozicijų.

Tomo kūnas buvo rastas be dokumentų ar asmeninių daiktų – įtariama, kad jis galėjo būti apieškotas priešų.

T. Valentėlis – antrasis žinomas lietuvis, žuvęs Ukrainos fronte, po Tado Tumo, žuvusio 2023-aisiais.