Netrukus gali turėti apie du šimtus branduolinių ginklų ir šimtus balistinių raketų

Šiaurės Korėja demonstruoja savo karinę galybę

Šiaurės Korėja pirmadienį minėjo savo kariuomenės įkūrimo dieną. Ši svarbi nacionalinė šventė buvo pažymėta kariniu paradu sostinėje Pchenjane.

Karinę galią pademonstruoti turėjusiame parade pasirodė ir pats Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas, kuris ir toliau žadėjo stiprinti šalies kariuomenę bei plėtoti branduolinių ginklų kūrimą [1].

Vėlų pirmadienio vakarą vietos laiku surengtas paradas buvo skirtas 90-osioms Korėjos liaudies revoliucinės armijos įkūrimo metinėms. Parade netrūko Šiaurės Korėjos karinės galybės simbolių.

Pchenjano Kim Il Sungo aikštėje buvo galima išvysti ir naujausią šalies tarpžemyninę balistinę raketą „Hwasong-17“, kurią Šiaurės Korėja teigia sėkmingai išbandžiusi kovo 24 dieną.

Parade dalyvavęs ir kalbą sakęs Kim Jong Unas ir toliau žadėjo paspartinti uždraustų branduolinių ginklų kūrimą.

„Toliau imsimės veiksmų, kad sparčiausiu tempu stiprintume ir vystytume savo šalies branduolinius pajėgumus", – sakė šalies lyderis.

Jis pridūrė, kad Šiaurės Korėjos branduoliniai ginklai yra „nacionalinės galios simbolis“ ir turėtų būti išnaudojamas.

„Ruošdamiesi neramiai politinei ir karinei situacijai bei įvairioms krizėms ateityje, mes toliau kuo sparčiau didinsime savo branduolines pajėgas“, – sakė jis.

Kim Jong Unas pridūrė, kad nors pagrindinis šalies branduolinių ginklų vaidmuo yra atgrasomasis, jie gali būti panaudoti, jei kiltų pavojus Šiaurės Korėjos „esminiams interesams“.

Šiaurės Korėjai dėl jos branduolinių ginklų programos yra taikomos tarptautinės sankcijos, o daugkartinės derybos, kuriomis siekta įtikinti Kim Jong Uną nutraukti šią programą, nuėjo perniek.

Šalies branduolinis pajėgumas neramina tarptautinę bendruomenę

Dalis tarptautinių ekspertų pažymi, kad Šiaurės Korėjos kariuomenės įkūrimo dienos paradas skirtas ne tik šios šalies piliečiams, bet ir užsienio stebėtojams – siekiama parodyti, kad šalis sparčiai vysto karo pramonę ir nėra varžoma Vakarų sankcijų.

Be to, siekiama sudaryti ir laimingos, švęsti norinčios bei galinčios Šiaurės Korėjos vaizdinį. Žiniasklaida skelbia, kad pagrindinė sostinės Kim II Sungo aikštė buvo pilna, aplinkiniai keliai uždaryti, o naktį ore virš miesto buvo matyti šviečiantys objektai, tikriausiai dronai. Paradas baigėsi fejerverkų šou [2].

Valstybinės žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose matyti per Kim Il Sungo aikštę žygiuojantys karių batalionai. Kai kurie jų vilkėjo karines uniformas, kiti jojo ant žirgų, o Kim Jong Unas stebėjo paradą iš balkono vilkėdamas baltą paradinį apsiaustą su epoletėmis ir auksinėmis sagomis.

Šalis paprastai svarbias sukaktis pažymi demonstruodama savo galią, todėl tai, kad įvyko tokio masto paradas, nieko nenustebino.

Tačiau tai buvo apgalvotas sprendimas. Jubiliejinės iškilmės vyko praėjus trims savaitėms po to, kai Šiaurės Korėja surengė didžiausią visų laikų tarpžemyninės balistinės raketos bandymą, pirmą kartą nuo 2017 metų.

Nepaisant Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos sankcijų ir aukšto lygio diplomatinių pastangų, Šiaurės Korėja toliau plėtoja branduolinių ginklų ir balistinių raketų programas [3].

Neseniai atlikti balistinių raketų bandymai ir kariniai paradai leidžia manyti, kad Šiaurės Korėja toliau kuria branduolinį karinį pajėgumą, skirtą regioninei balistinių raketų gynybai apeiti.

Remiantis JAV žvalgybos 2022 metų metiniu grėsmių vertinimu, Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas branduolinius ginklus ir tarpžemynines balistines raketas (ICBM) laiko „galutiniu savo totalitarinio ir autokratinio valdymo Šiaurės Korėjoje garantu ir tiki, kad laikui bėgant sulauks tarptautinio pripažinimo kaip branduolinė galia“ [4].

Dar 2021 metų sausį vykusioje Šiaurės Korėjos darbininkų partijos konferencijoje Kim Jong Unas džiaugėsi valstybės kaip branduolinės galios statusu.

Kim Jong Unas yra sakęs, kad „branduoliniai ginklai gali būti panaudoti tik Korėjos liaudies armijos vyriausiojo vado galutiniu įsakymu, siekiant atremti priešiškos branduolinių ginklų turinčios valstybės invaziją ar puolimą ir suduoti atsakomuosius smūgius.“

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Azijoje Šiaurės Korėją laiko didele grėsme saugumui. Šiaurės Korėja turi vienas iš didžiausių pasaulyje įprastinių karinių pajėgų, kurios kartu su raketų ir branduoliniais bandymais bei agresyvia retorika kelia susirūpinimą visame pasaulyje.

Didelė dalis šalies finansų skiriama karinei pramonei

Nors Šiaurės Korėja tebėra viena iš skurdžiausių pasaulio šalių, JAV valstybės departamento vertinimais, karinėms reikmėms ji išleidžia beveik ketvirtadalį savo bendrojo vidaus produkto (BVP) [5].

Bet kokios derybos dėl galimos denuklearizacijos su šia valstybe įstrigo nuo 2019 metų vasario mėnesio.

Įvairiais ekspertų vertinimais, Pchenjanas gali turėti nuo dvidešimties iki šešiasdešimties surinktų branduolinių galvučių.

JAV žvalgybos pareigūnai 2018 m. apskaičiavo, kad Šiaurės Korėja turi pakankamai medžiagos šešiasdešimt penkiems ginklams ir kad kasmet pagamina pakankamai medžiagos dvylikai papildomų ginklų.

2021 metų „RAND Corporation" ataskaitoje prognozuojama, kad iki 2027 metų Šiaurės Korėja gali turėti apie du šimtus branduolinių ginklų ir šimtus balistinių raketų atsargų.

Režimas turi žinių, kaip pasigaminti branduolines bombas iš ginklams tinkamo urano arba plutonio – pagrindinių elementų, reikalingų branduolinėms medžiagoms gaminti.