Siekdama apsaugoti povandeninius kabelius, Suomija kuria naują Baltijos jūros stebėjimo sistemą

NATO plečiant buvimą regione, Suomija planuoja naują Baltijos jūros stebėsenos sistemą ir stiprina esamus mechanizmus

Suomija planuoja įdiegti naują Baltijos jūros stebėsenos sistemą, kurios tikslas – užkirsti kelią povandeninių kabelių pažeidimams. Apie tai sausio 26 dieną, naujienų agentūrai AFP pranešė Suomijos sienos apsaugos tarnybos atstovas. Ši iniciatyva rengiama bendradarbiaujant su kitomis Baltijos jūros regiono valstybėmis.

Numatoma, kad naujasis mechanizmas taps Europos Komisijos plano dalimi, kuriuo siekiama sustiprinti povandeninių kabelių saugumą visame regione. Sistema būtų kuriama ne nuo nulio, o remiantis jau veikiančiomis sienos apsaugos struktūromis. Papildomų atskirų objektų statyti neplanuojama.

Pasak Suomijos sienos apsaugos tarnybos Jūrų saugumo vadovo Mikko Hirvi, pagrindinis dėmesys bus skiriamas informacijos apsikeitimui ir rizikos vertinimui. Sistema apims duomenų centrus ir sistemas regione, kurie skirti informacijos apsikeitimui. Taip analitikai dalinsis duomeninimis, grėsmių vertinimais ir realaus laiko informacija. [1]

Dėmesys povandeninei infrastruktūrai sustiprintas po virtinės incidentų Baltijos jūroje

Pastaraisiais metais Baltijos jūros regione fiksuota ne viena povandeninės infrastruktūros pažeidimo situacija. Šie incidentai apėmė elektros kabelius, telekomunikacijų linijas ir dujotiekius. Dalis jų siejami su laivais, priskiriamais vadinamajam Rusijos „šešėliniam laivynui“.

Pasak Suomijos pareigūnų, Rusija yra sukaupusi senų naftos tanklaivių flotilę su neaiškia nuosavybės struktūra. Šie laivai, kaip teigiama, naudojami siekiant apeiti Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir G7 šalių sankcijas, įvestas po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais. [2]

M. Hirvi pažymėjo, kad Baltijos jūroje vis dar fiksuojamas didelis tokių laivų srautas. „Kalbame apie vidutiniškai 45 laivus per savaitę… ir didelė jų dalis priklauso šešėliniam laivynui, plaukiančiam per Suomijos įlanką su rusiška nafta“, – sakė jis.

Suomijos pareigūnai teigia, kad panašių incidentų ateityje gali daugėti

Suomijos institucijos pripažįsta, kad pastarųjų metų įvykiai verčia ruoštis galimiems naujiems incidentams. M. Hirvi teigė, jog neįprastai didelis kritinės povandeninės infrastruktūros pažeidimų skaičius kelia rimtą susirūpinimą. Jo vertinimu, panašių atvejų ateityje gali pasitaikyti ir daugiau.

Naujųjų metų išvakarėse Suomija sulaikė krovininį laivą, gabenusį rusišką plieną. Laivas buvo įtariamas apgadinęs telekomunikacijų kabelį, jungiantį Helsinkį ir Taliną. Tai tapo vienu iš naujausių tokių incidentų regione.

Anksčiau Suomijos pareigūnai taip pat buvo sulaikę ir kitus laivus, įtariamus pažeidus povandeninę infrastruktūrą tempiant inkarus. Pasak pareigūnų, laivų sulaikymas leido užkirsti kelią tolesnei žalai.

Naujoji sistema numatys platesnį stebėjimą ir tarptautinį bendradarbiavimą

Planuojama, kad naujasis stebėsenos mechanizmas apims įvairias technologines priemones. M. Hirvi teigė, kad bus keičiamasi informacija, rengiamos rizikos analizės ir stiprinami stebėjimo pajėgumai. Taip pat numatyta naudoti jutiklius, susijusias technologijas ir rengti pratybas.

Pasak Suomijos sienos apsaugos tarnybos atstovų, didelis dėmesys bus skiriamas realaus laiko duomenims apie laivų judėjimą. Suomijos įlankos pakrantės apsaugos apygardos vadas Mikko Simola pažymėjo, kad stebimi bus neįprasti laivų greičio ar kurso nukrypimai.

Dalis ekspertų ir politikų įtariamus povandeninių kabelių pažeidimus vertina kaip platesnio pobūdžio veiksmus, apibūdinamus kaip „hibridinį karą“ prieš Vakarų valstybes. Suomijos institucijos pabrėžia, kad naujoji sistema bus kuriama palaipsniui, pasitelkiant esamus pajėgumus ir siekiant Europos Sąjungos finansavimo.