,,Etatiniai“ bedarbiai neteks sveikatos draudimo privilegijos: susimokėti turės patys

Pastovūs bedarbiai neteks nemokamo sveikatos draudimo

Antradienį Seimas po pateikimo priėmė svarstyti tokią Sveikatos draudimo įstatymo pataisą, kurioje nurodoma, jog nedirbančius, bet turinčius darbo rinkai besirengiančio asmens statusą žmones būtų galima apdrausti sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Jei bus priimta ši pataisa, kitiems, ypač ilgalaikiams bedarbiams, nuo gegužės teks atverti pinigines ir draustis patiems.

Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekte numatyta suteikti galimybę nedirbantiems asmenims ir toliau išlikti apdraustais sveikatos draudimu, tačiau jų nedarbo priežastys turėtų būti objektyviai išaiškinamos. Kitu atveju draustis tektų asmeninėmis lėšomis.

Manoma, kad tokiu būdu bedarbystės ir kitomis socialinėmis išmokomis manipuliuojantys asmenys būtų pažabojami: turėtų greičiau rasti tinkamą darbą ir pradėti dirbti.

Asmenys, besirengiantys darbo rinkai, sveikatos draudimą išsaugotų

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas teigia, kad naujoji tvarka leistų atskirti tuos, kurie iš tiesų ieško darbo ir nori dirbti, ir tuos, kurie bedarbyste naudojasi dėl socialinių garantijų.

„Tikrai yra tokių žmonių, kurie Užimtumo tarnyboje registruojasi ne tam, kad susirastų darbą, – jie registruojasi tam, kad gautų sveikatos draudimą ir neretu atveju tam, kad gautų socialinę piniginę paramą, nes savivaldybės juos siunčia ten užsiregistruoti" [1], – teigia V. Šilinskas.

Toks piliečių elgesys iškreipia ir darbo rinką, ir Užimtumo tarnybos darbo praktikas: ieškančiųjų dirbti daug, tačiau laisvos darbo vietos nėra užpildomos. Kaip ir minėta, Užimtumo tarnyboje kai kurie registruojasi tik tam, kad gautų socialines garantijas ir net išmokas, o realiai dirbti nė neplanuoja.

Užimtumo tarnybos duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis registruotų bedarbių (72 tūkst.) yra ilgalaikiai bedarbiai. Iš jų daugiau kaip 6 proc. (4,5 tūkst.) apskritai nėra dirbę, dar trečdalis (beveik 20 tūkst.) yra nedirbę ilgiau nei 2 metus.

Atsižvelgiant į šiuos duomenis, socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia identifikuoti įsidarbinimą ribojančias aplinkybes: socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti stoką, šeimos narių priežiūrą ir slaugą, apribotą disponavimą piniginėmis lėšomis, priklausomybės ligas, susisiekimo problemas ir kt [2].

Viceministro teigimu, visos bedarbių nurodomos priežastys, kodėl jie nedirba, būtų analizuojamos, o valstybė draustų tik tuos žmones, kurie darbo neranda laikinai, dėl objektyvių priežasčių.

Tokiems asmenims, kurie būtų laikomi besirengiantys darbo rinkai, sveikatos draudimas liktų ir toliau.

Pateikę svarias priežastis dėl negalėjimo dirbti vienokio ar kitokio darbo, asmenys užsitikrintų, kad net ir atmesdami Užimtumo tarnybos pasiūlymus, išsaugos galimybę nemokėti už sveikatos draudimą.

Ilgalaikiams bedarbiams teks patuštinti pinigines

Tokia permaina reiškia, kad bedarbiams, kurie be svarbių priežasčių du kartus per 12 mėnesių atsisakytų siūlomo tinkamo darbo, bedarbio statusas būtų naikinamas.

Staiga praradus darbą, užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, pirmus 9 mėnesius bedarbis ir toliau turėtų teisę gauti bedarbio išmoką. Šiuo laikotarpiu jam turėtų būti siūlomas jo kvalifikaciją ir kompetenciją atitinkantis darbas, o darbo užmokestis turėtų būti ne mažesnis kaip 60–80 proc. buvusio jo atlyginimo.

Nuo 10-o mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitiktų kvalifikaciją, kompetenciją ar turimą darbo patirtį, bet atitiktų sveikatos būklę ir nustatytą kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.

Jeigu Užimtumo tarnyba gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gaunamas pajamas ar darbą, bedarbio statusas būtų nedelsiant panaikinamas.