Siekti svajonių niekada nevėlu – kaip 51-erių mechanikas tapo gydytoju

Amžius – ne kliūtis siekti savo svajonių

Buvęs automobilių mechanikas iš Klivlando, Ohajo valstijos JAV, jau būdamas vidutinio amžiaus nusprendė pradėti dirbti medicinos srityje – būtent to jis norėjo nuo vaikystės, tačiau kelią link svajonės užkirto gyvenimo sunkumai, tad tik šį mėnesį Carlas Allamby tapo gydytoju – būdamas jau 51-erių. Savo istorija bei gyvenimo pamokomis jis tikisi daugiau žmonių įkvėpti siekti svajonių bei nenuleisti rankų.

Vyras pasakoja, kad dar būdamas paaugliu norėjo siekti gydytojo karjeros, tačiau to negalėjo padaryti dėl sudėtingų gyvenimo sąlygų ir nepritekliaus.

Būdamas 16 metų jis pradėjo dirbti su automobiliais, o baigęs vidurinę mokyklą, kur jo vidurkis nesiekė net 2,0 balo, pradėjo dirbti automobilių remonto srityje [1].

Tik po kelių dešimtmečių vyras nusprendė, kad atėjo metas įgyti aukštesnį išsilavinimą ir Uršulinų koledže siekė įgyti verslo diplomą.

Vis tik, kai buvo priverstas išklausyti biologijos kursą, vyro meilė medicinai atgijo ir jis galiausiai nusprendė, kad atėjo laikas įgyvendinti savo viso gyvenimo svajonę.

Jaunystėje rinktis mediko kelią trukdė nepriteklius

Gydytojo C. Allambio kelias į mediciną prasidėjo Rytų Klivlande, kur jis gyveno vaikystėje [2]. 7-ojo dešimtmečio viduryje C. Allambio šeima persikėlė į priemiestį. Ši vieta toli gražu nebuvo prabangi, tačiau šeima sau galėjo leisti tik tiek.

Jo tėtis ėmė dirbti prekybos agentu, o mama liko namuose ir rūpinosi gausia šeima: C. Allamby turėjo dar penkis brolius ir seseris.

Nors jo tėvai visuomet dėjo pastangas pasirūpinti vaikais, vyras prisimena daug dienų ir savaičių, kai jo šeima neturėjo šviesos, dujų ar vandens.

„Ir jei ne valdžios parama, daug kartų būtume likę be maisto“, – teigia vyras.

Augant, C. Allamby prisimena, kaip troško tapti gydytoju, tačiau puikiai suprato, kad gyvenimo aplinkybės to pasiekti neleis.

Jis jau jaunystėje suprato, kad siekiant medicinos ir kitų reikšmingų profesijų aukštumų, reikia nuolat rūpintis švietimu, tobulinti žinias ir turėti pavyzdžių, kuriais būtų galima remtis.

Jo aplinkoje tai buvo nepasiekiama. Vis dėlto vyras nenuleido rankų ir nepasuko blogais keliais:

„Mano išsigelbėjimas buvo stipri mūsų šeimos struktūra. Aš ir mano broliai, ir seserys visada laikėmės kartu ir sunkumus išgyvenome kaip komanda.“

Neatsisakyti svajonių visada mokė tėvai

C. Allamby pasakoja, kad jo tėvai visada mokė sunkiai dirbti ir niekada neatsisakyti savo svajonių, kad ir kokios neįtikėtinos jos būtų.

„Svarbiausia, jie mokė mus elgtis su žmonėmis sąžiningai, oriai ir pagarbiai.“

Dar mokydamasis vidurinėje mokykloje C. Allamby įsidarbino vietinėje automobilių dalių parduotuvėje ir ėmė užsiimti remontu ir technine priežiūra.

Vėliau, dirbdamas daugybę juodų darbų ir vos sudurdamas galą su galu, jis surizikavo ir pradėjo nedidelį savo verslą. Būdamas 19 metų atidarė ir savo nuosavą autoservisą.

Dienomis dirbo, o naktimis mokėsi

Bėgant metams, jam prireikė permainų, todėl vyras pradėjo studijuoti naktimis ir toliau dirbo dieniniame darbe.

2006 m., būdamas 34-erių, jis įstojo į Uršulinų koledžą Ohajo valstijoje. Iš pradžių jis tikėjosi įgyti verslo diplomą, tačiau norėdamas baigti studijas, turėjo išklausyti biologijos įvado kursą.

Taigi, galiausiai, 2010 m. C Allamby pradėjo lankyti parengiamuosius medicinos kursus Cuyahoga bendruomenės koledže ir meilė medicinai atgijo.

Sudėtingas gyvenimas užgrūdino puikiai mediko karjerai

Galutinai nusprendęs, kad atėjo metas įgyvendinti seną svajonę ir studijuoti mediciną, C. Allamby pradėjo savanoriauti vienoje Klivlendo ligoninėje.

„Iš pradžių dirbau vaikų skyriuje, skirtame imuniteto sutrikimų turintiems vaikams. Be to, daug valandų savanoriavau šios ir kitų ligoninių skubios pagalbos, urologijos ir neurologijos skyriuose,“ – pasakoja gydytojas.

Netrukus C. Allamby buvo priimtas į Klivlendo valstybinio universiteto programą, skirtą pasirengti medicinos mokyklai.

„Per penkerius ar daugiau metų savaitgaliais, vakarais ar anksti rytais lankiau parengiamuosius medicinos ir kitus koledžo kursus, tuo pat metu tvarkydamas savo verslą ir namų ūkį,“ – atsimena jis.

Dėl to, kad išgyveno šį įtemptą ir sudėtingą laikotarpį, C. Allamby dėkoja savo šeimai, ypač žmonai Kim, kuri taip pat sukasi medicinos srityje – yra fizioterapeutė.

Medicinos mokyklą baigė būdamas 47-erių

2015 m. C. Allamby galiausiai pradėjo mokytis medicinos mokykloje Šiaurės rytų Ohajo medicinos universitete ir teigia, kad niekuomet neleido, jog amžiaus skirtumas su kitais studentais jam trukdytų ar gąsdintų:

„Drįsčiau teigti, kad daugeliu atžvilgių man buvo lengviau nei kai kuriems daug jaunesniems kolegoms. Kai įstojau į medicinos mokyklą, buvau susitelkęs kaip niekad.“

Be to, pasirodo, kad buvimas mechaniku jį puikiai paruošė gydytojo profesijai:

„Mano automobilių versle transporto gedimas klientus palikdavo neviltyje dėl nežinomų išlaidų, nežinomos remonto trukmės ir būtinybės sudaryti nenumatytų atvejų planus, kol jų transporto priemonė neveikė“ [3].

C. Allamby baigė medicinos mokyklą būdamas 47 metų.

2019 m. jis pradėjo skubiosios medicinos rezidentūrą Klivlendo klinikoje, o 2022 m. jo svajonė galutinai išsipildė ir jis tapo praktikuojančiu mediku.

Tapo pavyzdžiu kitiems likimo broliams ir seserims

C. Allamby tik šiais metais pradėjo savo pirmąjį darbą skubios pagalbos skyriuje. Jis pastebi, kad šiame darbe, kaip ir kituose, svarbu remtis empatija, užuojauta ir ramybe. Be to, jis džiaugiasi medicinos darbo įvairove:

„Atlieku įvairias užduotis – nuo daugumai neįsivaizduojamų gyvybę gelbstinčių invazinių metodų iki nedidelių chirurginių procedūrų“, – teigia gydytojas.

Būdamas gydytoju, C. Allamby tikisi išspręsti ir juodaodžių gydytojų trūkumo problemą Jungtinėse Valstijose bei paskatinti kitus stoti į medicinos sritį.

Amerikos medicinos koledžų asociacijos (AAMC) duomenimis, visoje šalyje mažiau nei 6 % medicinos mokyklas baigusių absolventų yra juodaodžiai.

Tai yra aktuali problema, nes tyrimais nustatyta, kad juodaodžių pacientų gydymo rezultatai yra geresni, kai jie lankosi pas juodaodžius gydytojus. Pernai paskelbtame Nacionalinio ekonominių tyrimų biuro tyrime nustatyta, kad juodaodžiai vyrai dažniau dalijasi informacija apie savo sveikatos būklę su juodaodžiais gydytojais ir labiau klauso jų patarimų.

Universitetinių ligoninių ED gydytoja Stephanie Gains, kuri dėstė ir C. Allambiui medicinos mokykloje, sakė, kad būdamas toks, kaip tavo pacientas, sukuri su juo ypatingą ryšį [4].