Šienligė: pažinkite priešą, kad galėtumėte su juo susidoroti

Čiaudulys, akių niežėjimas ir sloga gali pranašauti šienligę

Vieni žmonės serga šienlige, o kiti, kaip žinia, be jokių pastangų šios ligos išvengia. Taigi, nors kartu su pavasario atėjimu pasirodo ir žydinčios gėlės bei sprogstantys medžiai, tai daugeliui žmonių – akivaizdu – žymi alergijos sezono pradžią.

Tiesa, asmenys, kenčiantys nuo šienligės, jau prieš tam tikrą laiką gali pastebėti pažįstamus simptomus, tokius kaip čiaudulys, akių niežėjimas bei nuolatinė sloga [1].

Įdomu tai, jog šienlige, dar žinoma kaip alerginis rinitas, gali sirgti netgi iki 42 % pasaulio populiacijos, ir tai smarkiai paveikia jų gyvenimo kokybę ištisais pavasario bei vasaros mėnesiais [2].

Kai šienlige sergantis asmuo liečiasi su alergenu, šiuo atveju žiedadulkėmis, jo imuninė sistema klaidingai identifikuoja tai kaip grėsmę ir gamina antikūną, vadinamą imunoglobulinu E (IgE), kad jį neutralizuotų. Tada minėti antikūnai prisitvirtina prie tam tikros rūšies imuninių ląstelių, kurios randamos nosyje, akyse ir plaučiuose.

Visa tai ilgainiui sukelia kai kurių baltymų išsiskyrimą, galiausiai aktyvuojantį uždegimą ir šienligės simptomus.

Ko gero, klausite: „kodėl tiek daug žmonių suserga šienlige, o kiti vis tik to išvengia“?

Tam įtaką daro įvairūs vieni kitus „lenkiantys“ veiksniai.

Rūkymas ankstyvame amžiuje – tai rizikos veiksnys šienligės išsivystymui

Kone didžiausią įtaką šienligės įaudrinimui darantys veiksniai yra genetika ir imunitetas.

Genetinės aplinkybės šiuo atveju vaidina svarbų vaidmenį asmens jautrumo šienligei mastui: nustatyta, jog keletas genų, įskaitant tuos, kurie dalyvauja imuninės sistemos reguliavime ir atsake, iš tiesų yra susiję su padidėjusia šienligės rizika [3].

Kai kurie tyrimai parodė, kad šienligės paveldimumas, t. y. tai, kokiai daliai žmonių genų skirtumai sukelia alergiją, svyruoja nuo 33 % iki 91 %. Taigi, jei jūsų šeimos nariai serga šienlige, jums taip pat yra padidinta tikimybė.

Kadangi kai kurių žmonių imuninė sistema gali pernelyg jautriai reaguoti į alergenus, tai reiškia palankią terpę pasireikšti alerginiam atsakui ir išsivystyti šienligei. Tiesą sakant, sergant kitomis alergijomis, tokiomis kaip astma, alerginis dermatitas ar egzema, deja, gali dar labiau padidėti šienligės išsivystymo rizika.

Nederėtų pamiršti ir nepalankių aplinkos veiksnių: oro tarša, tabako dūmai ir kiti dirgikliai taipogi gali padaryti asmenį jautresnį šienligei [4]. Iš tiesų nemaža dalis pasauliečių gali būti veikiami alergenų dažniau arba didesniais kiekiais nei kiti dėl nepalankios gyvenamosios vietovės, kurioje, tarkime, yra daug žiedadulkių, arba, pavyzdžiui, jeigu darbe susiduriama su tam tikrais alergenais.

Taip gali nutikti dėl nosies takų ir kvėpavimo sistemos pažeidimo, dėl ko alergenai žymiai lengviau patenka į organizmą, ilgainiui sukeldami alerginę reakciją.

Panašiai pasyvaus rūkymo poveikis ankstyvame amžiuje yra rizikos veiksnys vėlesniam šienligės išsivystymui, – akivaizdu, jog to reikėtų vengti.

Kai kuriais sezonais simptomai gali sustiprėti

Žiedadulkių ar kitų alergenų kiekis ore gali skirtis kiekvienais metais tam tikro sezono metu, – kai kuriais metais žiedadulkių skaičius yra didesnis, todėl šienligės simptomai neretai būna nepakenčiami.

Oro sąlygos, tokios kaip temperatūra, drėgmė ir vėjas, irgi turi įtakos žiedadulkių kiekiui bei pasiskirstymui: kol lietingas pavasaris pranašauja išplauti dalį žiedadulkių, šilta, sausa vasara gali paskatinti tankesnį žiedadulkių pasiskirstymą.

Nepaisant to, tie, kurie jau eilę metų stiprina savo imuninę sistemą, nušauna du zuikius vienu šūviu: kadangi šienligės forma ir stiprumas laikui bėgant keičiasi, reguliariai stiprinamas organizmas turi įtakos reakcijai į alergenus. Be to, asmuo, anksčiau turėjęs sunkių šienligės simptomų, senstant, laimei, gali patirti švelnesnius simptomus ir iš to išsivaduoti dėl vienos paprastos priežasties: su amžiumi imunitetas tampa mažiau reaktyvus, todėl simptomai pastebimai sumažėja.

Tiesą sakant, šienligė išsivysto bet kuriame amžiuje, tačiau ji dažniau pasireiškia vaikams ir jauniems suaugusiems.

Galų gale, gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip stresas, dieta ir mankšta daro didžiulį poveikį imuninei sistemai ir gali prisidėti prie šienligės simptomų sunkumo (stresas, kaip žinia, silpnina imuninę sistemą, todėl ji tampa jautresnė bet kokioms ligos, tarp jų ir alergenams).

Šiaip ar taip, nors dėl klimato kaitos augalų išskiriamų žiedadulkių sudėtis ir kiekis didėja – žiedadulkių sezonas prasideda anksčiau, trunka ilgiau ir tampa intensyvesnis – stresą ir kitus nepalankius veiksnius kiekvienas galime valdyti ar bent šiek tiek koreguoti.

Šienligės išvengsite naudodami oro filtrus ir pasitelkdami kvėpavimo pratimus

Venkite alergenų: stenkitės vengti sąlyčio su alergenais, sukeliančiais šienligės simptomus. Tai gali reikšti, jog turite likti patalpoje, kai yra daug žiedadulkių, arba dėvėti kaukę, jei dirbate lauke.

Naudokite oro filtrus: apsvarstykite galimybę namuose ar darbo vietoje naudoti Hepa (didelio efektyvumo kietųjų dalelių) oro filtrus, kurie padės pašalinti alergenus iš aplinkos.

Laikykite langus uždarytus: uždarę langus, kai yra daug žiedadulkių, užkirsite kelią alergenų patekimui į namus.

Vartokite antihistamininius vaistus: tai vaistai, kurie padeda sumažinti šienligės simptomus blokuodami histamino, išsiskiriančio alerginės reakcijos metu, poveikį. (Prieš pradedant vartoti naujus vaistus ar gydyti šienligę, svarbu pasikalbėti su savo gydytoju.)

Apsvarstykite imunoterapijos galimybę: imunoterapija gali padėti sumažinti šienligės simptomus, sustiprindama imuninę sistemą.

Valdykite stresą: stresas gali pabloginti šienligės simptomus, todėl pabandykite jį valdyti naudodami tokius metodus kaip meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai.