„Signal“: ES nori tikrinti privačias žinutes – tai užbaigs privatumo erą

„Signal“ perspėja dėl ES plano automatiškai tikrinti privačių žinučių turinį

Likus kelioms dienoms iki balsavimo Europos Sąjungos Taryboje dėl vadinamosios „pokalbių kontrolės“ (angl. Chat Control), populiari šifruotų žinučių programa „Signal“ paskelbė griežtą įspėjimą Europos valstybėms, ypač Vokietijai. Organizacijos teigimu, jei Berlynas atsisakytų savo ilgalaikio pasipriešinimo projektui, tai galėtų „užantspauduoti privatumo teisės pabaigą Europoje“ ir sukeltų „egzistencinę ir katastrofišką grėsmę“ skaitmeniniam saugumui [1].

„Esame sunerimę dėl pranešimų, kad Vokietija yra ant katastrofiško apsisprendimo ribos, atsisakydama savo ilgalaikio ir principingo prieštaravimo ES pokalbių kontrolės pasiūlymui, kuris, jei bus priimtas, gali reikšti privatumo teisės pabaigą Europoje“, – teigiama „Signal“ laiške, kurį pasirašė fondo prezidentė Meredith Whittaker.

Ji pabrėžė, kad „šifravimas veikia visiems arba neveikia niekam. Jokio tarpinio varianto nėra“. Organizacija perspėjo, jog tokiu atveju geriau pasitrauktų iš Europos rinkos nei sutiktų įdiegti pranešimų skenavimo funkcijas savo programose.

Iki šiol Vokietija buvo laikoma viena iš svarbiausių opozicijos jėgų pasisakančių prieš projektą, kurį kritikai vadina „prevencine masinio stebėjimo priemone“. Tačiau pastarosiomis savaitėmis pasirodė pranešimų, kad Vokietijos CDU partija, vadovaujama Friedricho Merzo, gali pakeisti savo poziciją ir palaikyti projektą. Tai galėtų atverti kelią jo priėmimui ir iš esmės pakeisti saugumo bei laisvių pusiausvyrą visame žemyne [2].

ES „pokalbių kontrolės“ projektas atvers duris laisvam masiniam stebėjimui?

Vadovaujant Danijai ir Prancūzijai bei Ispanijai remiant projektą, ES svarsto reglamentą dėl vaikų seksualinio išnaudojimo prevencijos ir kovos su juo (CSAM). Jame numatyta įpareigoti technologijų bendroves įdiegti skenavimo sistemas vartotojų įrenginiuose, kad žinutės, nuotraukos ir vaizdo įrašai būtų tikrinami dar prieš juos užšifruojant.

Oficialiai šis mechanizmas pristatomas kaip priemonė aptikti neteisėtą turinį, tačiau privatumo gynėjai įspėja, jog tai prilygsta masinei piliečių sekimo sistemai. Tačiau M. Whittaker perspėjo, kad tai eina prieš privatumo ir saugumo principus:

„Kiekvienos žinutės skenavimas, nesvarbu, prieš ar po šifravimo, griauna pačią end-to-end šifravimo esmę. Vietoje to, kad įsilaužėliai turėtų pažeisti „Signal“ šifravimo protokolą, jiems užtektų pasinaudoti prieiga, kurią jau būtų suteikusi skenavimo sistema. Tai būtų katastrofiška ne tik piliečiams, bet ir nacionaliniam saugumui.“

„Signal“ pabrėžė, kad net Europos žvalgybos tarnybos sutinka: tokia priemonė yra pavojinga. Laiške teigiama, kad jei valstybės serveriai bus atleisti nuo šios taisyklės, vadinasi, sistema, kurią pristato kaip universalią, nėra patikima net tiems, kurie ją siūlo.

Organizacija kreipėsi tiesiogiai į Vokietiją, primindama jos istorinę patirtį ir vaidmenį ginant pilietines laisves Europoje. „Vokietija ilgą laiką buvo privatumo apsaugos švyturys, žinantis, kokią žalą gali sukelti masinis stebėjimas. Pasiduoti dabar reikštų išduoti šią istoriją“, – rašoma M. Whittaker pasirašytame laiške.

Vokietijos apsisprendimas gali nulemti balsavimo baigtį ir privatumo ateitį Europoje

Artėjant spalio 14 dieną vyksiančiam ES Tarybos balsavimui, vis daugiau dėmesio skiriama Vokietijos pozicijai. Šalis ilgą laiką priklausė opoziciniam blokui, tačiau dabar gali pakeisti savo balsą. „Signal“ įspėjo, kad toks žingsnis būtų ne tik moralinė problema, bet ir „nesuvokiama strateginė klaida“, galinti kelti grėsmę Europos kritinei infrastruktūrai ir atverti duris kibernetinėms atakoms priešiškų valstybių naudai.

Diskusiją paaštrino ir politinės jėgos Vokietijoje. „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) partijos parlamentinės frakcijos skaitmeninės politikos atstovas Rubenas Ruppas perspėjo apie „visišką stebėjimą vaikų apsaugos pretekstu“. „Tai, kas čia parduodama, iš tiesų yra tiesioginis puolimas prieš visų piliečių pagrindines teises. Tokia priemonė visą gyventojų masę paverčia įtariamaisiais“, – sakė R. Ruppas. Jis pabrėžė, kad vietoje masinio stebėjimo dėmesys turėtų būti skiriamas griežtesnėms bausmėms už vaikų išnaudojimą.

R. Ruppas paragino Vokietiją išlikti opozicijoje ES projektui. „Vokietija nebegali slėptis, bet turi balsuoti prieš šią stebėjimo beprotybę kartu su laisvę orientuotomis valstybėmis, tokiomis kaip Lenkija ir Austrija. Laisvė ir privatumas nėra derybų objektas“, – sakė jis.

Šiuo metu diskusijos dėl projekto išryškina dviejų skirtingų Europos vizijų susidūrimą. Prancūzija, Ispanija ir Danija remia pokalbių kontrolės įvedimą, o Nyderlandai, Suomija ir Lenkija tam griežtai priešinasi. Aštuonios šalys, tarp jų Belgija, Vokietija ir Švedija, dar neapsisprendė, todėl Vokietijos galutinis sprendimas gali tapti lemiamu veiksniu.

„Signal“ pozicija išlieka kategoriška: „Jeigu Europa pasirinks masinį stebėjimą, mes trauksimės. Privatumo apsauga nėra ir nebus kompromiso klausimas.“