Šimtai migrantų pasiekė Kretos salą, didėjant Graikijos imigracijos krizei

Per savaitgalį į Kretą atvyko šimtai migrantų, gabenti pavojingu maršrutu per Viduržemio jūrą

Graikijos pakrančių apsauga pirmadienį pranešė apie 74 migrantų gelbėjimo operaciją prie Kretos krantų. Migrantus pastebėjo netoli Kalī Limeneso uosto, jie buvo saugiai nugabenti į krantą. Anot vietos žiniasklaidos, pradiniai vertinimai rodo, kad visi laivo keleiviai buvo sveiki [1].

Tai tik dalis savaitgalio atvykimų — Graikijos pareigūnai teigia, kad vien į Kretą per pastarąsias dienas atvyko beveik 300 migrantų. Šią bangą sieja su tuo, kad tokie kontrabandininkai vis dažniau renkasi ilgesnius ir pavojingesnius maršrutus per Viduržemio jūrą iš Šiaurės Afrikos, nes stiprinamas patruliavimas rytinėje jūrų sienoje su Turkija.

Graikijos vyriausybė kalba apie „invaziją“, o vietos gyventojai priešinasi pabėgėlių stovyklai

Graikijos premjeras Kyriakos Mitsotakis paskelbė apie planus dislokuoti karo laivus prie Libijos krantų ir pabrėžė, kad „šalies sienos nepriklauso kontrabandininkams“. Tuo tarpu naujasis migracijos ministras Thanos Plevris migrantų srautus pavadino „invazija“ ir paskelbė griežtėjančią politiką, sulygindamas situaciją su 2015 m. pabėgėlių krize.

Tačiau realybė kitokia. Per pirmąjį 2025 m. pusmetį į Kretą ir netoliese esančią Gavdo salą atvyko kiek daugiau nei 7 000 migrantų, o tai tik menka dalis to, kas vyko 2015-aisiais, kai per metus Graikiją pasiekė daugiau nei milijonas pabėgėlių.

Vis dėlto dalis Kretos gyventojų stipriai priešinasi stovyklos statybai saloje. Šeštadienį vyko protestai, o naujai atvykusieji perkelti į Malakasos stovyklą prie Atėnų arba į šiaurės Graikiją [2].

Migracijos politika griežtėja: atimta teisė teikti prieglobsčio prašymus, o T. Plevris žada baudas ir kalėjimą

Praėjusią savaitę Graikijos parlamentas pritarė įstatymui, trims mėnesiams sustabdančiam prieglobsčio prašymų teikimą migrantams, atvykusiems jūra iš Šiaurės Afrikos. Ši priemonė, pasak daugelio teisininkų, prieštarauja konstitucijai ir Europos vertybėms, tačiau net Europos Komisija nesureagavo.

Ministras T. Plevris griežtai kalba apie naujus atvykėlius kaip apie „nelegalius migrantus“ ir planuoja įvesti trejų metų laisvės atėmimo bausmę bei 10 000 eurų baudą tiems, kurie atsisako palikti Graikiją. Be to, jis teigia, kad prieglobsčio prašytojai gauna „pernelyg prabangų maistą“, nors faktai rodo, kad maistą jiems tiekia privatūs rangovai už 6,88 euro per dieną.

Didžioji dauguma migrantų nesiekia pasilikti Graikijoje — jie nori keliauti toliau į Vakarų ar Šiaurės Europą. Tačiau šiuo metu, nesant prieglobsčio procedūrų, jie net neturi teisės gauti maisto. Pagal Migracijos ministerijos duomenis, daugiausia prieglobsčio prašytojų 2025 m. atvyko iš Afganistano, Egipto, Sirijos, Pakistano, Sudano ir Bangladešo.

Tuo metu vyriausybė siekia sudaryti naujus grąžinimo susitarimus, ypač su Egiptu, tačiau kol kas jokios formalios sutarties nėra. Ekspertų manymu, tikrąjį sprendimą galėtų atnešti tik ES ir Libijos vyriausybių susitarimas, panašus į 2016 m. susitarimą su Turkija.