Situacija Lietuvos NT rinkoje siekia pavojingą lygį: Lietuvos bankas ragina taikyti visuotinį turto mokestį

Baiminamasi pasiekti 2008-2010 metų lygį

NT kainos Lietuvoje sparčiai auga. Žvelgiant į situaciją didžiuosiuose miestuose, galima pastebėti, kad kainų augimas siekia 2007-ųjų metų situaciją. Tai reiškia, kad NT rinka šiuo metu yra ypač aktyvi, o dėl to, už būstą permokame maždaug 7 proc. Lietuva dėl situacijos būsto rinkoje išsiskiria ir europiniu kontekstu. Būsto kainų augimo tempas Lietuvoje 2021-ųjų antrąjį ketvirtį yra vienas sparčiausių Europoje: Lietuvą lenkia tik Estija, Danija, Čekija ir Liuksemburgas. Vertinant bendrą situaciją, pastebima, kad būsto rinkos aktyvumas nėra tik Lietuvai būdingas reiškinys. Dviženklis būsto kainų augimo tempas fiksuojamas daugumoje Europos valstybių, o bendras kainų augimo tempas Europos Sąjungoje yra sparčiausias nuo tų pačių 2007-ųjų [1].

Dėl to, jaučiamas didelis susirūpinimas dėl didėjančio būsto kainų atotrūkio nuo realių verčių. Ekonomistai jau ne vieną mėnesį garsiai kalba, kad kainoms augant ir toliau, Lietuvoje gali susiformuoti NT burbulas. Dar šį pavasarį Lietuvoje būsto paklausa pasiekė rekordinius skaičius: per šių metų dešimt mėnesių Lietuvoje iš viso jau įregistruota vos ne 30 procentų daugiau nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai ir ketvirtadaliu daugiau nei per 2019-ųjų pirmus dešimt ikipandeminių mėnesių.

Akivaizdu, kad pandemija dalies lietuvių nenuskriaudė, o atvirkščiai, paskatino taupyti. Taupymo vaisius dabar daugelis siekia išleisti būtent ant NT sandorių. Vis tik, situacija statybų sektoriuje visiškai kitokia. Jeigu potencialūs naujieji NT savininkai su nekantrumu laukia naujų projektų pasirodymo, statybos yra kiek sustojusios. Pasaulinė tiekimo krizė neabejotinai paveikė sektorių. Dėl menkesnės pasiūlos susidaręs disbalansas yra būtent tai, kas verčia NT kainas siekti rekordines aukštumas.

Žmones yra linkę pamesti galvas ir už būstą permokėti kartais net dvigubai. Tai iškreipia kainas, ypatingai sostinėje, kur NT paklausa ir taip yra milžiniška. Nors dalis asmenų naudojasi santaupomis bei išaugusiais atlyginimais ir namus perka be papildomos pagalbos, nemenkai grupei individų tenka kreiptis į bankus [2]. Problema iškyla tada, kai žmonės iš bankų turi skolintis vis didesnes sumas, taip siekiant padengti nelogiškas NT kainas. Didžiulės paskolos kelia milžiniškus pavojus: pakanka prisiminti krizinius 2008-2010 metus. Siekiant pažaboti NT kainas ir kiek suvaldyti įkaitusią rinką, Lietuvos bankas siūlo priemonių paketą, kurį svarstyti artimiausiu metu galėtų ir Vyriausybė. Vis tik, jo veiksmingumą galima kvestionuoti.

Lietuvos banko pasiūlymai: NT mokestis, ypač paliesiantis brangiausio būsto savininkus

Lietuvos bankas siūlo įvesti visuotinį NT mokestį. Šiuo metu, bankas Finansų ministerijai yra pateikęs siūlymus, kad NT mokestis turėtų būti taikomas visam be išimčių NT, nustatant minimalios neapmokestinamos turto vertės kartelę. Siūloma, kad mokestis būtų progresinis: pradinis tarifas turėtų būti labai mažas ir didėtų ilgainiui.

Toks mokestis paliestų didžiąją dalį šalies piliečių, mat per metus tektų sumokėti dešimtis eurų. Žinoma, menkesnės vertės būsto savininkams piniginę atverti tektų menkiau ir mokestis būtų simbolinis arba jo mokėti visiškai nereikėtų. Daugiausia lėšų būtų surenkama iš prabangaus NT: pajūryje, sostinės senamiestyje įsikūrusių būstų. Kaip teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus toks mokestis leistų reikšmingai papildyti savivaldybių biudžetus, o gautos lėšos būtų skiriamos miestams ir miesteliams tvarkyti, jų infrastruktūrai palaikyti ir plėtoti [3].

Potencialus NT mokestis nėra vienintelė Lietuvos banko siūlyta priemonė. Svarstoma įteisinti privalomą, preliminarių, nepastatytų būstų pirkimo–pardavimo sutarčių registraciją. Ekspertai tikina, kad toks pokytis leistų stebėti rinkos kainų tendencijas bei tiksliau nustatyti būsto rinkos perkaitimo riziką ir imtis priemonių šiai rizikai mažinti. Šiuo metu ypač populiaru rezervuoti NT. Tokią praktiką apribojus, situacija būsto rinkoje galėtų stabilizuotis. Dėl tokio siūlymo kol kas vis dar laukiama atsakymo iš Teisingumo ir Aplinkos ministerijų.

Suvaldyti pirkimo maniją bandoma ir ribojant skolinimosi iš bankų galimybes. Lietuvos bankas planuoja priimti sprendimą dėl 2 proc. sisteminės rizikos rezervo reikalavimo kredito davėjų būsto paskolų portfeliui. Numatoma, kad toks pokytis leistų paskolų mastui susitraukti iki 10 proc., o būsto kainų augimas sumažėtų iki 3 proc. punktų. Žinoma, tai sukeltų rimtų nepatogumų asmenims, ilgai planavusiems įsigyti NT būtent už banko lėšas ir aktyviai į paieškas įsitraukusiems būtent dabar.

Valdžia NT mokesčio idėjos neatmeta

Jau dabar net neabejojama, kad dar vieną papildomą mokestį visuomenė pasitiktų itin nenoriai. Vis dėlto, valdžiai tai, atrodo, nė motais. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad potencialus NT mokestis galėtų būti svarstomas jau pavasarį:

„Manau, kad nekilnojamojo turto mokestis yra geras mokestis dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai yra tas mokestis, kuris stiprina savivaldybių biudžetų pajamas, o kaip žinoma, su bet kokiu turtu atsiranda taip pat ir infrastruktūros poreikis ir tą infrastruktūrą kuria būtent savivalda“, – sako premjerė [4].

Įvairūs NT mokesčiai yra taikomi daugelyje Europos Sąjungos valstybių. Sudėtinga prognozuoti, ar įvedus papildomą mokestį, NT rinka Lietuvoje vėl taptų stabili. Daugelis lietuvių būtent į būstą yra linkę investuoti visas savo santaupas: taip elgiasi arba planuoja elgtis net 56,1 proc. piliečių.