Skaičiuojamos paskutinės dienos, kai galima registruotis tapti rinkimų stebėtoju

Rinkimų stebėtojai turi užtikrinti sklandų procesą prieš balsavimą ir jo metu

Iki naujo parlamento rinkimų likus vos daugiau nei savaitei, skaičiuojamos paskutinės dienos, kuomet galima registruoti rinkimų stebėtojų skyrimo prašymus. Nors ir menkai kalbama, tačiau ši „profesija“ balsavimo metu atlieka itin svarbų vaidmenį.

Paprastai kalbant, rinkimų stebėtojai yra žmonės arba organizacijos, kurie stebi rinkimų procesą tam, kad užtikrintų skaidrumą, teisėtumą ir rinkėjų teisių apsaugą. Jie vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant, kad rinkimai vyktų pagal demokratinius principus ir rinkimų įstatymus.

Rinkimų stebėtojai įprastai stebi, ar rinkimų procesas vyksta skaidriai ir sąžiningai, įskaitant balsavimo ir balsų skaičiavimo procesus. Jų žinioje yra užtikrinti, kad rinkimų metu nebūtų pažeidžiami įstatymai – t. y., rinkėjai nebūtų papirkinėjami, neteisėtais būdais spaudžiami balsuoti vienaip ar kitaip ir kt.

Stebėtojai prižiūri, kad balsavimo dieną būtų deramai gerbiamos rinkėjų teisės – užtikrina jų privatumo apsaugą, teisę balsuoti be spaudimo ir garantuoja, kad nebūtų diskriminuojami tam tikri rinkėjų segmentai.

Po rinkimų stebėtojai teikia ataskaitas apie rinkimų eigą. Jei pastebi pažeidimų, tai gali būti svarbu sprendžiant galimus ginčus dėl rinkimų rezultatų.

Rinkimus stebi ir Tarptautiniai stebėtojai, kuriuos dažnai siunčia tarptautinės organizacijos, ir jie taip pat padeda formuoti visuomenės nuomonę apie tai, ar rinkimai buvo laisvi ir teisingi.

Asmuo rinkimų stebėjimui turi būti iš anksto registruojamas per politines ar nevyriausybines organizacijas

Tiesiog individualiai tapti rinkimų stebėtoju negalite. Tam reikia kreiptis į rinkimuose dalyvaujančią politinę partiją, kuriai priklausote ar prijaučiate jos vertybėms arba į nevyriausybinę organizaciją. Pavyzdžiui, „Baltąsias pirštines“.

Organizacija ar politinė partija suteiks oficialų įgaliojimą, su kuriuo ir registruositės tapti rinkimų stebėtoju.

Dažnai politinės partijos prieš rinkimus yra suinteresuotos turėti kuo daugiau savo stebėtojų, kad galėtų kaip įmanoma labiau užtikrinti rinkimų skaidrumą.

Taigi, ką daro tas paslaptingasis rinkimų stebėtojas?

Stebėtojai turi stebėti balsavimą rinkimų apylinkėse, balsų skaičiavimą ir, pastebėję pažeidimų, teikti pastabas ir ataskaitas.

Jokiais būdais stebėtojai negali daryti įtakos rinkėjams ar rinkimų apylinkių darbuotojams.

Po rinkimų stebėtojai dažnai teikia ataskaitas apie pastebėtus pažeidimus ar rinkimų organizavimo kokybę.

Lietuvoje vis dar neužtikrinamas skaidrus rinkimų procesas

Siekiant užtikrinti skaidresnį rinkimų procesą, pernai buvo pateiktas siūlymas esant būtinybei rinkimų stebėtojams leisti fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus neprašant asmenų sutikimo [1]. Tačiau seimas tokius siūlymus atmetė, argumentuojant, kad kameros buvimas balsavimo vietoje galėtų būti vertinamas kaip tam tikra spaudimo priemonė.

Pernai metais Lazdijų apylinkėje buvo kilęs skandalas, kuomet į balsavimo kabiną atėjo balsuoti neįgalioji kartu su savo mama. Tuo metu rinkimų stebėjimu užsiėmęs konservatorius Vilius Semeška net pašoko nuo kėdės ir moteris iš balsavimo kabinos išprašė ir reikalavo parodyti neįgalumo pažymėjimą [2].

Už tai buvo panaikintas R. Semeškos rinkimų stebėtojo pažymėjimas.

Gyventojai jau praneša apie galimus kandidatų agitacijos pažeidimus

O štai dar šiems seimo rinkimams neprasidėjus, nepriklausoma rinkimų stebėjimo organizacija „Baltosios pirštinės“ jau pranešė sulaukianti vis daugiau pranešimų iš gyventojų apie galimus agitacijos pažeidimus [3].

Pasak organizacijos, daugiausia gautų pranešimų susiję su nepažymėta agitacija socialiniuose tinkluose bei reklaminiuose lankstinukuose.

„Baltosios pirštinės“ skelbė jau sulaukusios 15 pranešimų iš piliečių apie iš kandidatų gaunamus SMS pranešimus ir elektroninius laiškus.

2020 m. įvykus antrajam seimo rinkimų turui, rinkimų dieną „Baltosios pirštinės“ iš piliečių sulaukė virš 80 pranešimų apie galimus pažeidimus, tuo tarpu rinkimų stebėtojai užfiksavo 200 galimų pažeidimų rinkimų apylinkėse ir jų išorėje [4].

Bent šešis kartus rinkimų stebėtojai kreipėsi į Lietuvos policiją dėl galimo rinkėjų papirkimo ir pavėžėjimo. Iš viso Lietuvos policija sulaukusi 11 tokių pranešimų, iš kurių dalis buvo nepagrįsti.

77 primena, kad 2020 m. įvykusiems seimo rinkimams Lietuva išleidusi įspūdingą 16 mln. eurų sumą.