e-ID: Šveicarijoje referendumu pritarta skaitmeninei tapatybei

Referendumas parodė visuomenės susiskaldymą, tačiau valdantieji net ir per plauką pasiekė pergalę

Sekmadienį vykusiame referendume Šveicarijos rinkėjai nedidele persvara pritarė elektroniniams asmens tapatybės dokumentams (e-ID). Už e-ID pasisakė 50,4 procento rinkėjų, prieš buvo 49,6 procento. Rinkėjų aktyvumas siekė 49,55 procento ir buvo didesnis, nei prognozuota. Šis nežymus pritarimas tapo netikėtumu daugeliui sociologų, kurie tikėjosi aiškesnės daugumos „už“.

Rezultatas palaikė pagrindines šalies politines partijas, daugiausia palaikiusias e-ID įvedimą. Abu Šveicarijos parlamento rūmai didelėmis daugumomis balsavo už šį sprendimą, o vyriausybė rekomendavo rinkėjams pritarti [1].

Vis dėlto tai jau antrasis balsavimas šiuo klausimu: 2021 metais rinkėjai atmetė ankstesnį projektą, daugiausia dėl susirūpinimo privačių įmonių dalyvavimu sistemoje. Atsižvelgiant į šias abejones, naująją e-ID sistemą dabar užtikrins pati valstybė, dokumentai bus neprivalomi ir nemokami.

Referendumas įvyko netrukus po to, kai Jungtinė Karalystė paskelbė apie planus įdiegti skaitmeninį asmens dokumentą, kuris bus integruotas į išmaniuosiuose telefonuose esančias skaitmenines pinigines ir naudos pažangiausią šifravimo technologiją. Jungtinėje Karalystėje e-ID, kaip numatoma, bus privalomas visiems darbuotojams iki 2029 metų, o peticiją prieš šiuos planus jau pasirašė daugiau kaip 1,6 mln. žmonių.

Išliks galimybė naudoti fizinius ID

Šveicarijos valdžia aiškino, kad e-ID padės gyventojams lengviau įrodyti savo tapatybę internetu – pavyzdžiui, jungiantis prie valstybinių paslaugų ar tikrinant amžių perkant alkoholį. Ši sistema taip pat galės būti naudojama ir fizinėse vietose, pavyzdžiui, atidarant banko sąskaitą ar įrodant amžių baruose bei klubuose. e-ID bus susietas su vienu išmaniuoju telefonu, todėl pakeitus įrenginį reikės išsiimti naują e-ID, taip siekiama užtikrinti saugumą [2].

Šveicarai vis tiek galės naudotis tradiciniu fiziniu asmens dokumentu, kuris šalyje egzistuoja jau dešimtmečius. Be to, nuo kitų metų pabaigos bus prieinamas naujas fizinis dokumentas su biometriniais duomenimis, įskaitant pirštų atspaudus.

Vyriausybė teigė, kad skaitmeninė tapatybė sustiprins Šveicarijos ekonomiką, padėdama ne ES šaliai labiau suderinti savo skaitmenines paslaugas su kaimynėmis. Iki 2026 metų pabaigos visi ES piliečiai turėtų galėti naudotis skaitmenine pinigine, kurioje būtų galima laikyti asmens dokumentus, vairuotojo pažymėjimus, universitetų diplomus ir taip greičiau bei patogiau pasinaudoti viešosiomis ir privačiomis paslaugomis.

Kai kurios šalys tokį kelią pasirinko jau anksčiau. Estijoje e-ID kortelės naudojamos daugiau nei du dešimtmečius – jų pagalba galima balsuoti, skaitmeniniu būdu pasirašyti dokumentus, gauti valstybės paslaugas ar apsipirkti internetu. Ukrainoje 14 mln. žmonių naudoja „Diia“ programėlę ir svetainę, leidžiančią saugoti skaitmeninius dokumentus, įskaitant pasus bei ID korteles, ir naudotis įvairiomis valstybės teikiamomis paslaugomis.

Baiminamasi dėl duomenų apsaugos, privatumo ir galimos prievolės

Nepaisant vyriausybės argumentų, naujajai e-ID sistemai priešinosi nemaža dalis visuomenės. Skeptikai pabrėžia, kad ji kelia grėsmę duomenų apsaugai ir gali tapti masinio stebėjimo įrankiu. Jie taip pat bijo, kad pradžioje savanoriška schema ateityje gali tapti privaloma, o žmonės be išmaniųjų telefonų gali atsidurti nepalankioje padėtyje.

Referendumas buvo surengtas po to, kai dešiniųjų politinių ir duomenų privatumo partijų koalicija surinko daugiau kaip 50 tūkst. parašų, reikalingų balsavimui inicijuoti. Politikos mokslininkas Lukasas Golderis Šveicarijos visuomeniniam transliuotojui SRF sakė, jog nuo Covid pandemijos matomas augantis nepasitikėjimas valstybės sprendimais, ypač konservatyviuose regionuose.

Nors kritika išlieka, valdžios atstovai pabrėžia, kad naujoji sistema atitinka tarptautines tendencijas ir padės šaliai modernizuoti viešąsias paslaugas. Vis dėlto nedidelė dauguma, kuria e-ID buvo priimtas, rodo gilų visuomenės susiskaldymą šiuo klausimu ir leidžia tikėtis, kad diskusijos dėl privatumo ir technologinių sprendimų Šveicarijoje dar nesibaigs.