Vienas įrašas.549 585akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Skaitmeninis euras – gelbėtojas, kuris labiau primena grynųjų laidotuves

•Nuomonės•Viktorija Navickienė
Skaitmeninis euras – gelbėtojas, kuris labiau primena grynųjų laidotuves
Skaitmeninis euras pristatomas kaip grynųjų pinigų alternatyva, tačiau ar jis iš tiesų užtikrins vartotojų laisvę ir nepriklausomybę?
Komentuoti (0)

Grynieji ir skaitmena – du nesuderinami pasauliai

Europos Centrinis Bankas pristato skaitmeninį eurą kaip priemonę išsaugoti grynųjų privalumus skaitmeniniame amžiuje. Skamba beveik kaip reklaminis šūkis: „Mes jums atimsime pinigus iš kišenės, bet nebijokite – jie sugrįš į jūsų telefoną!“

Tik ar tikrai?

Grynieji pinigai yra vienas paprasčiausių dalykų šiuolaikiniame gyvenime. Išsitraukei, atsiskaitei, niekas neseka, kur ką pirkai, nereikia nei interneto, nei specialios piniginės programėlės. Jie yra tavo – viskas.

Skaitmeninis euras veiks visai kitaip: reikės sistemų, infrastruktūros, limitų, priežiūros. Tai nėra grynieji, tik nauja elektroninė schema. Bandymas prilyginti vieną kitam yra tas pats, kas pasakyti, kad elektroninė knyga išsaugo popieriaus kvapą.

Kam iš tiesų reikia skaitmeninio euro?

Oficiali versija – patogiau vartotojams. Tikėtina versija – ECB nenori, kad mūsų atsiskaitymus toliau valdytų „Visa“, „Mastercard“ ir kitos JAV kompanijos. Tai suprantama: centriniai bankai nori kontrolės. Bet būtų sąžiningiau pasakyti, jog kalbama apie geopolitiką ir finansinį suverenitetą, o ne apie eilinio žmogaus laisvę atsiskaityti už pieną parduotuvėje.

Kai girdime, kad skaitmeninis euras „apsaugos grynųjų privalumus“, iš tiesų kalbama tik apie vieną – bandymą išsaugoti centrinio banko įtaką.

Kodėl žmonės neatsisako grynųjų?

Komentarai po įvairais skaitmeninių valiutų straipsniais pasako daugiau nei oficialūs pranešimai. Vieni juokiasi, kad „skaitmeninis euras užtikrins patogius mokėjimus“, kiti tiesiai sako: „tik grynieji ir tik jie“. Tai rodo paprastą tiesą – visuomenė vis dar mato vertę turėti kažką savo, apčiuopiamo ir nepriklausomo.

Grynųjų naudojimas galbūt ir mažėja, bet poreikis jiems vis dar išlieka. Nes 20 eurų banknotas kišenėje yra tikras, o 20 skaitmeninių eurų sistemoje – tik pažadas, priklausantis nuo to, kas valdo sistemą.

Skaitmeninis euras gali būti naujas instrumentas, bet jis nėra grynųjų gelbėtojas. Atvirkščiai – tai ženklas, kad grynųjų era spaudžiama į kampą. Todėl, kai sakoma „mes išsaugosime grynųjų privalumus skaitmeninėje formoje“, iš tiesų girdisi visai kas kita: ruoškite telefonus, nes banknotai tampa retenybe.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.