Vienas įrašas.549 587akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Sklype savaime priaugo medžių? Už hektarą gali būti mokama 900 eurų

•Orai•Pranešimas spaudai
1 šaltiniai
Komentuoti (0)

Savaime užaugę medžiai gali tapti vertingu turtu

Savaime sklypuose užaugę medžiai dažnai vertinami kaip kliūtis žemės naudojimui, tačiau dabar jie gali tapti ir papildoma finansine nauda. Valstybė juridiniams asmenims numatė 5 mln. eurų paramos fondą, kuris bus skirtas natūraliai susiformavusiems medynams išsaugoti ir įtraukti juos į miško žemės apskaitą.

Tokį sprendimą įtvirtino aplinkos ministrės Ievos Andriulaitytės pasirašytas įsakymas. Parama bus finansuojama iš Klimato kaitos programos lėšų, o ja galės pasinaudoti juridiniai asmenys, valdantys ne miško paskirties žemę, kurioje medžiai užaugo savaime [1].

Šia priemone siekiama paskatinti žemės valdytojus tokių plotų nenaikinti, o išsaugoti juos kaip būsimą mišką. Tai leistų didinti šalies miškingumą natūraliu būdu, neskiriant papildomų išteklių naujiems medžiams sodinti. Be to, savaime susiformavę medynai ilgainiui gali tapti svarbia kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės dalimi.

Už sklypuose susiformavusius savaiminius medžių sodinukus valstybė juridiniams asmenims numatė finansinę paramą. Sebbi Strauch/Unsplash nuotrauka

Už kiekvieną hektarą numatyta 900 eurų išmoka

Juridiniams asmenims bus kompensuojama po 900 eurų su PVM už vieną tinkamą hektarą. Kiek konkrečiai gaus pareiškėjas, priklausys nuo jo valdomame sklype esančio ploto, kuris atitiks finansavimo sąlygas ir galės būti įtrauktas į miško žemės apskaitą.

Dotacija bus vienkartinė. Ji bus skiriama pagal konkretų žemės sklypo unikalų numerį, todėl parama bus tiesiogiai susieta su tuo plotu, kuriame savaime susiformavo medynas. Galutinė išmokos suma bus apskaičiuojama paraiškos teikimo metu.

Paraiškas juridiniai asmenys galės pradėti teikti nuo rugsėjo 29 dienos per Aplinkos projektų valdymo agentūros administruojamą APVIS sistemą. Prieš teikiant dokumentus rekomenduojama atidžiai susipažinti su finansavimo taisyklėmis ir įvertinti, ar turimas sklypas bei jame augantys medžiai atitinka nustatytus reikalavimus.

Svarbu ir tai, kad ši parama nėra skirta vien tik medžių buvimui sklype. Pagrindinė sąlyga – išsaugoti natūraliai užaugusius medynus ir pasirūpinti, kad teritorija būtų oficialiai apskaityta kaip miško žemė.

Fizinių asmenų susidomėjimas jau nemažas

Panaši finansinė priemonė jau veikia ir fiziniams asmenims. Gyventojai dėl paramos savaime užaugusiems medžiams išsaugoti gali kreiptis iki gruodžio 16 dienos. Šia galimybe jau pasinaudojo šimtai žmonių.

Aplinkos projektų valdymo agentūra iki šiol yra gavusi 564 fizinių asmenų paraiškas. Jiems skirta 1,2 mln. eurų paramos. Skaičiuojama, kad už šias lėšas bus išsaugota apie 1385 hektarus miško.

Tai rodo, kad natūraliai susiformavusių medynų išsaugojimas tampa vis aktualesnis tiek gyventojams, tiek verslui ar kitoms organizacijoms. Valstybės parama suteikia papildomą paskatą žemės savininkams ir valdytojams neskubėti savaiminukų šalinti, o įvertinti galimybę teritoriją paversti oficialiu miško plotu.

Tokiu būdu tikimasi ne tik išsaugoti jau augančius medžius, bet ir ilgainiui padidinti bendrą Lietuvos miškų plotą bei prisidėti prie klimato kaitos mažinimo tikslų.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.