Skrydžių bendrovės susiduria su sunkumais – mažina apsukas Baltijos šalyse

Nors „airBaltic“ skaičiuoja beveik 90 mln. eurų siekiančius nuostolius, bankrutuoti neketina

Kelis metus pasaulį krėtus COVID-19 pandemijai, kai kurios skrydžių bendrovės šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus – tarp jų ir esančios Baltijos šalyse. Žymiausios oro transporto linijos susiduria su keblumais, net mažina skrydžių kiekius, o vietinės dar neseniai balansavo ant išlikimo ribos.

Pastaruoju metu buvo pranešta apie beveik 90 mln. eurų nuostolių turinčios Latvijos valdoma oro linijų bendrovės „airBaltic“ susidūrimą su finansiniais sunkumais, kas paskatino kalbas apie tai, kad ši bendrovė artėja prie bankroto ribos. Latvijos finansų ekspertai atmetė tokius Estijos aviacijos eksperto Toomo Petersono teiginius ir juos pavadino perdėtais, mat nepaisant per šiuos metus patirtų nuostolių, „airBaltic“ apyvarta per metus išaugusi 16,5 proc. [1].

Tuo tarpu T. Petersonas kritikavo „airBaltic“ priklausomybę nuo tradicinio nacionalinio vežėjo modelio, vadindamas jį brangiu ir nepelningu. Tačiau Latvijos ekspertai tvirtina, kad oro transporto bendrovė yra labai svarbi regioniniam susisiekimui ir parodė atsparumą pasaulinių iššūkių akivaizdoje.

Tačiau raminama, kad Latvija, kuriai priklauso 97,97 proc. „airBaltic“ akcijų, ir toliau yra įsipareigojusi remti bendrovę ieškant naujų investicijų.

Bankrutavo Estijos valdoma „Nordic Aviation Group“ ir jos patronuojama įmonė „Xfly“

Tuo tarpu šiemet Estijos valstybinė „Nordic Aviation Group“ („Nordica“) ir jos patronuojamoji įmonė „Xfly“ nutraukė veiklą ir pateikė prašymą dėl bankroto, kai potencialus investuotojas Larsas Thuesenas pasitraukė iš privatizavimo derybų, motyvuodamas per didele rizika [2].

Šiuo sprendimu baigėsi Estijos vyriausybės pastangos užtikrinti oro transporto bendrovės ateitį pasitelkiant privatų kapitalą, kurios buvo pradėtos 2023 m. pabaigoje.

Bendrovė „Nordica“ buvo įsteigta 2015 m. bankrutavus oro vežėjui „Estonian Air“, kad būtų išlaikytas Estijos susisiekimas oro transportu su Europa. Iš pradžių veikusi pagal bendro kodo naudojimo susitarimus ir užsakomąsias operacijas, vėliau aviakompanija išplėtė savo orlaivių parką ir skrydžių kryptis.

2016 m. ji įsteigė bendrovę „Xfly“, kad galėtų teikti ACMI (orlaivių, įgulos, techninės priežiūros ir draudimo nuomos) paslaugas kitoms oro transporto bendrovėms. Tačiau didėjanti pigių skrydžių bendrovių konkurencija ir svyruojanti paklausa privertė „Nordica“ 2019 m. sumažinti savo tinklą ir sutelkti dėmesį tik į ACMI operacijas.

2023 m. aviakompanija pradėjo restruktūrizavimo planą pelningumui didinti, pasamdydama tarptautinę konsultacinę bendrovę „Knighthood Global“, kad ši peržiūrėtų veiklą ir sąnaudas. Nepaisant šių pastangų ir iš pradžių turėtų optimistinių minčių, kai 2024 m. „Thuesen“ išreiškė susidomėjimą, galutinės derybos žlugo dėl numanomos rizikos, o bendrovė paprasčiausiai nebepajėgė konkuruoti su kitomis rinkoje esančiomis pigių skrydžių bendrovėmis.

Lietuvos skrydžių bendrovei „Avion Express“ pavyko išlipti iš finansinės duobės

Tuo tarpu koronaviruso pandemijos itin paveiktai Lietuvoje veikiančiai skrydžių bendrovei „Avion Express“ pavyko išvengti liūdnos baigties ir iš skolų ji išlipo greičiau nei tikėjosi. Bendrovei, teikiančiai lėktuvų nuomos su įgula, techninės priežiūros ir draudimo (ACMI) paslaugas, pavyko sėkmingai užbaigti 2021-aisiais pradėtą restruktūrizaciją, skirtą išspręsti finansinius sunkumus, kilusius dėl koronaviruso pandemijos [3].

Restruktūrizacijos procesą, kurį teismas leido vykdyti per ketverius metus, bendrovė užbaigė beveik dvejais metais anksčiau nei planuota, įvykdydama įsipareigojimus kreditoriams ir sumokėdama įmokas į valstybės bei socialinio draudimo biudžetus.

Iki pandemijos „Avion Express“ valdė 14 lėktuvų, tačiau kartu su seserine bendrove „Avion Express Malta“ parkas buvo išplėstas iki 50 orlaivių. 2023 m. pabaigoje įmonė pradėjo oro vežėjo sertifikato gavimo procesą Brazilijoje.

Bendrovės klientai yra tokios tarptautinės kompanijos kaip „airBaltic“, „Lufthansa“, „Air France-KLM“, „Wizzair“ ir kitos. Šiuo metu įmonė Lietuvoje įdarbina daugiau kaip 400 darbuotojų, o visame pasaulyje dirba daugiau kaip 1,3 tūkst. komandos narių.

„Wizzair“ mažina savo apsukas Lietuvoje, o „Flydubai“ nutraukė skrydžius į Baltijos šalis

Pavasarį buvo pranešta apie Vengrijos oro linijų „Wizzair“ priimtą sprendimą atšaukti šešis skrydžių reisus iš Lietuvos į kai kuriuos Europos miestus, įskaitant ir keturis iš Kauno bei du iš Vilniaus.

„Wizz Air“ atšaukė reguliarius skrydžius iš Vilniaus į Nicą ir Reikjaviką, o iš Kauno – į Nicą, Bergeną, Alesundą ir Stavangerį. Bendrovė tvirtino, kad tai buvo daroma dėl planinių lėktuvų patikrinimų, ir žadėjo, kad pokyčiai bus laikini.

Londonas, tuo tarpu, liko vienintele „Wizzair“ kryptimi iš Kauno. Šį maršrutą taip pat aptarnauja „Ryanair“.

Panašaus sprendimo nutraukti savo ryšius su Baltijos šalimis ėmėsi ir Dubajaus pigių skrydžių bendrovė „Flydubai“, atšaukusi trijų naujų maršrutų į Baltijos šalių sostines – Rygą, Taliną ir Vilnių – pradžią dėl vėluojančių „Boeing“ lėktuvų tiekimo.

Šiuos maršrutus buvo planuota pradėti vykdyti 2024 m. spalio mėn. ir skraidyti tris kartus per savaitę, tačiau dabar jie išbraukti iš oro transporto bendrovės tvarkaraščio [4].

Pastaruoju metu vieną po kitos lydi lėktuvų katastrofos

Gruodį Vilniuje nukritus krovininiam DHL lėktuvui nepasiekus oro uosto tako, prasidėjo tarsi užburtas ratas. Kone kas savaitę vis išgirstame apie naujas orlaivių katastrofas, tik aukų kiekis – gerokai didesnis.

Pasaulį sukrėtė per gražiausias metų šventes Kazachstane sudužęs „Azerbaijan Airlines“ keleivinis lėktuvas, kuriuo skrido 62 keleiviai ir 5 įgulos nariai, ir daugiau nei pusė – 38 žmonės – žuvo.

Praėjus vos kelioms dienoms po šios katastrofos, keleivinis lėktuvas sudužo ir Pietų Korėjoje, kur buvo pareikalauta beveik visų – 179 keleivių – aukų, o išgyveno vos du skridusieji.

Šie įvykiai rodo, kad skrydžių bendrovės, dažnai taupydamos keleivių saugumo sąskaita, eksploatuoja kelių dešimtmečių senumo orlaivius, kurie, net ir deramai praėję jiems keliamas saugumo patikras, gali netikėtai susidurti su techniniais iššūkiais.