Skvernelis viešai pasakė, ką dalis tyliai galvoja apie „dieną X“

Skvernelis: Lietuva turi ruoštis scenarijui, kai grėsmės akivaizdoje teks gintis pačiai

Diskusijos dėl Lietuvos saugumo vis dažniau persikelia iš teorinių svarstymų į realių grėsmių lauką. Politikai ir institucijos akcentuoja, kad šalies laukia sudėtingas laikotarpis, kuriame gali tekti pasikliauti ne vien sąjungininkų garantijomis. Apie tai jau viešai prabilo ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.

Pasak politiko, kritiniu momentu tarptautiniai partneriai gali neskubėti ginti Lietuvos interesų, todėl visuomenė turi būti pasirengusi ir savarankiškos gynybos scenarijui [1].

Interviu portalui „Delfi“ jis pabrėžė, kad tarptautinėje politikoje sprendimus dažnai lemia šaltas interesų vertinimas, o nedidelės valstybės gali būti laikomos nepakankamai svarbiomis, kad dėl jų būtų rizikuojama didesniu konfliktu – situacija, primenanti Europos patirtį prieš Antrąjį pasaulinį karą.

Anot S. Skvernelio, atviras kalbėjimas apie tokias galimybes nėra visuomenės gąsdinimas, o būtina sąlyga atsakingam pasirengimui, apimančiam net ir mažiausiai tikėtinus scenarijus.

Šios įžvalgos sutampa su oficialiais valstybės vertinimais: gruodžio pabaigoje Krašto apsaugos ministerija Vyriausybei pristatė atnaujintą Nacionalinę saugumo strategiją, kurią aptardamas viceministras Karolis Aleksa nurodė, kad Rusijos karinio konflikto su NATO tikimybė auga, o galimas tokio konflikto laikotarpis, jo teigimu, trumpėja iki 3–5 metų perspektyvos.

Kaunas: be Kapčiamiesčio poligono Baltijos šalims grėstų izoliacija ir okupacija

Tuo tarpu pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje ūžia Kapčiamiesčio karinio poligono klausimas. Visgi, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas įsitikinęs, kad šis poligonas esą yra tiesiogiai susijęs su grėsme būti atkirstiems nuo NATO pagalbos ir galimos okupacijos scenarijumi. Pasak ministro, teritorija prie Baltarusijos ir Lenkijos sienų sutampa su Suvalkų koridoriumi – strategiškai svarbiausia sausumos jungtimi, kurios uždarymas karo atveju atvertų kelią ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos izoliacijai ir okupacijai [2].

Numatoma, kad maždaug 15 tūkst. hektarų ploto poligone galėtų vienu metu treniruotis 3–4 tūkst. karių su sunkia technika, taip pat sąjungininkų pajėgos. Tačiau šie planai kelia didelį nerimą vietos bendruomenei – poligono teritorijoje yra dešimtys sodybų ir tūkstančiai privačių sklypų, kuriuos tektų išpirkti. R. Kaunas pripažįsta, kad Krašto apsaugos ministerija per vėlai pateikė aiškią informaciją gyventojams, todėl neapibrėžtumas ir baimė dėl ateities peraugo į pasipiktinimą.

Ministro teigimu, sprendimai dar nėra galutiniai, tačiau istorinė patirtis neleidžia tokių grėsmių ignoruoti. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, jau yra patyrusi okupaciją, o Rusijos karas Ukrainoje parodė, kad teritorijų užėmimas tebėra realus karo tikslas. Todėl, anot R. Kauno, pasirengimas ir prevencija yra būtini siekiant išvengti pakartotinio okupacijos scenarijaus, net jei tokie sprendimai visuomenei yra skausmingi ir nepatogūs.

Sutarta bendradarbiauti su Lenkija

O štai Lietuva ir Lenkija stiprina bendradarbiavimą saugumo srityje – praėjusią savaitę Varšuvoje susitikę abiejų šalių gynybos ministrai sutarė vystyti brigados dydžio Kapčiamiesčio karinį poligoną Lazdijų rajone. Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno teigimu, projektas leis Lietuvos ir Lenkijos kariams treniruotis kartu ir reikšmingai sustiprins Suvalkų koridoriaus apsaugą, kuris laikomas kritiškai svarbiu NATO rytiniam flangui [3].

Poligonas bus skirtas ne tik abiejų šalių, bet ir visų sąjungininkų gynybos poreikiams, o jo veikla bus skaidri ir demokratiška, priešingai nei Baltarusijoje esantys kariniai objektai.

Kapčiamiesčio poligonas bus padalintas į dvi funkcines zonas: didesnėje vyks manevravimo ir taktinės pratybos, o vakarinėje, prie Lenkijos sienos, bus įrengta kovinio šaudymo zona. Didžioji dalis teritorijos apims 77 sodybas, kurių gyventojai galės rinktis – likti ar išsikelti, o išėjus valstybė išpirks jų turtą.

Kovinio šaudymo zonoje esantis privatus turtas ir verslai taip pat bus išperkami pagal nepriklausomų vertintojų nustatytas rinkos kainas.