Vienas įrašas.549 584akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Slaugytojas Mindaugas Giniotis emigracijoje įgytą patirtį pritaiko gimtajame mieste

•Ligos•Pranešimas spaudai
Komentuoti (0)

Šiaulietis Mindaugas Giniotis šiandien užtikrintai žengia Respublikinės Šiaulių ligoninės Geriatrijos skyriaus koridoriais. Nors baigęs mokyklą apie mediciną net negalvojo, likimas ir septyneri metai, praleisti Norvegijoje, viską sudėliojo į savo vietas. Šiandien jis – ne tik kvalifikuotas slaugytojas, bet ir retas pavyzdys Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje, kur vyrai slaugytojai vis dar yra mažuma.

Sprendimas - emigruoti

Baigęs Šiaulių S. Daukanto gimnaziją, Mindaugas pasirinko sveikatos edukologijos bakalauro studijas Šiaulių universitete. Nors anatomija ir fiziologija vaikinui patiko, dirbti mokykloje ar visuomenės sveikatos biure jis neskubėjo. Tuo metu kirbėjo noras iš esmės keisti gyvenimą, tad sprendimas emigruoti atrodė pats tinkamiausias.

Išvykęs į Norvegiją, Mindaugas įsitraukė į Europos savanorių projektą. Metus mokėsi kalbos ir dirbo geriatrijos centruose. Būtent ši patirtis tapo lūžio tašku – darbas su žmonėmis jam taip patiko, kad jis nusprendė siekti slaugytojo bakalauro studijų diplomo vietos universitete.

„Nėra taip, kad atvyksti į kitą šalį ir viskas ant padėklo padėta. Niekas ten nelaukia, tad reikia pačiam rasti atspirties tašką. Bet įgyta patirtis tikrai buvo verta to, kad sužinočiau, kaip medicina veikia kitur“, – prisimena Mindaugas, Norvegijoje praleidęs iš viso septynerius metus, per kuriuos spėjo ne tik baigti bakalauro studijas, dalyvauti Europos savanorių tarnybos projekte (EST), bet ir padirbėti ligoninėse, geriatrijos centruose bei ambulatorijoje.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Geriatrijos skyriaus slaugytojas Mindaugas Giniotis Norvegijoje įgytas žinias ir patirtį puikiai pritaiko, slaugydamas skyriaus pacientus. Zitos Katkienės nuotr.

Grįžimas ir malonūs pokyčiai

Nors Norvegijoje sekėsi puikiai, Mindaugas prisipažįsta pasiilgęs Lietuvos. Grįžęs jis pradėjo domėtis apie Lietuvos sveikatos sistemą ir galimybę joje dirbti, pritaikant Norvegijoje įgytas žinias. Šiandien Mindaugas dirba dviejose vietose: pilnu krūviu Respublikinės Šiaulių ligoninės Geriatrijos skyriuje ir papildomai Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre. Pasak jo, Lietuvos medicinos sektorius per pastaruosius metus neatpažįstamai pasikeitė.

„Geriatrijos skyrius naujai atidarytas, modernus, primena skandinaviškus standartus. Tai džiugina ir maloniai nustebino“, – sako slaugytojas. Nors Norvegijoje vis dar naudojamos kiek brangesnės ir įmantresnės priemonės (pavyzdžiui, pažangesnės tvarstymo priemonės žaizdoms), Mindaugas pastebi, kad atotrūkis sparčiai mažėja.

Slaugytojas vyras – vis dar mažuma

Mindaugas pastebi įdomų skirtumą: Norvegijoje studijuojant slaugą, kas penktas studentas buvo vyras, o Lietuvoje jis savo skyriuje – vienintelis vyras tarp gydytojų ir slaugytojų. Net ir kvalifikacijos kėlimo kursuose sutikti vyrai dažniau rinkosi darbą greitojoje medicinos pagalboje ar priėmimo skyriuose, o Mindaugą patraukė būtent darbas su garbingo amžiaus senjorais.

Darbas ligoninės Geriatrijos skyriuje reikalauja ne tik medicinos žinių, bet ir didelės kantrybės bei empatijos. Mindaugas pabrėžia, kad vyresnio amžiaus pacientai dažnai kenčia ne tik nuo fizinių skausmų, bet ir nuo vienatvės bei bejėgiškumo jausmo.

„Senjorai labiau už kitus nori paprastų pokalbių, nori būti išklausyti. Tikėtina, kad dažnam ir gyvenime trūksta bendravimo. Natūralu, kad žmogus, kuriam skauda, gali būti piktas. Todėl labai svarbu yra rasti priėjimą prie kiekvieno – parodyti, kad supranti jo emocijas, ir tada po truputį įgaunamas pasitikėjimas“, – pasakoja Mindaugas.

Jo teigimu, didelis dėmesys šių dienų medicinoje yra skiriamas holistiniam požiūriui, kad į pacientą pradėta žiūrėti kaip į asmenybę. „Nėra taip, kad ateini, atlieki procedūrą ir viskas. Paciento nuomonė turi būti išklausyta ir išgirsta. Norvegijoje tai labai akcentuojama, bet pastebėjau, kad ir Lietuvoje požiūris jau tapo labai panašus,“ - vertina M. Giniotis permainas, kurios liečia ne tik pacientus, bet ir pačius medikus.

Nors Norvegijos medikai vis dar kviečia Mindaugą bent vasaromis grįžti padirbėti, šiaulietis džiaugiasi savo pasirinkimu kurti ateitį gimtajame mieste, kur jo patirtis ir skandinaviškas požiūris į slaugą yra itin vertinami.

Pranešimą atsiuntė Zita Katkienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė.

Už pranešimų spaudai turinį atsako juos parengę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.