Slaugytojų krizė Lietuvoje: situacija valstybiniame ir privačiame sektoriuje skiriasi

Jauni specialistai nenori tapti slaugytojais: psichologinis smurtas, mažas atlygis ir kiti iššūkiai

Slaugytojo darbo pasiūlymų daug, bet norinčiųjų dirbti trūksta visoje šalyje. Chirurgijos klinikos „Nordclinic“ bei Kauno kolegijos atstovai įsitikinę: tam įtakos turi prastas visuomenės požiūris į profesiją bei pasenusi sistema viešajame sektoriuje – ilgų darbo valandų nekompensuojantis atlygis ir neretai menkos profesinio tobulėjimo galimybės.

2024 m. liepos 25 d. Skirtingų profilių medicinos darbuotojų trūkumas Lietuvoje vis dar opi problema. 2023 m. atnaujinto Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrimo duomenimis, 2032 m. Lietuvoje trūks 4 643 bendrosios praktikos slaugytojų, 2 355 slaugytojų padėjėjų ir 1 328 išplėstinės praktikos slaugytojų. Pernai Valstybės kontrolės atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei trečdalis gydymo įstaigų jaučia slaugytojų arba slaugytojų padėjėjų trūkumą. Nors šios profesijos darbo pasiūlymų rinkoje daug, kandidatai aplikuoti neskuba.

Paruošiant daugiau slaugytojų aukštosiose mokyklose, šių darbuotojų trūkumas galimai sumažėtų. Tačiau didelę įtaką apsisprendimui rinktis slaugytojo specialybę daro darbo užmokesčio perspektyvos ir profesijos prestižas, pažymi Kauno kolegijos vadovas praktiniam mokymui dr. Donatas Gužauskas.

Slaugytojo specialybė toli gražu nelaikoma prestižine

„Neretai slaugytojas patiria psichologinį ar net fizinį smurtą, darbas sekinantis, susiduriama su įvairiomis paciento ligomis, skausmu ar netektimi, o slaugytojas tai bene pirmas asmuo, kuris yra arčiausiai paciento ir visą tai išgyvena kartu, – teigia vadovas. – Kalbant apie profesijos prestižą, jo šiuo metu nėra. Jei atlygis bus orus, atsiras ir prestižas, užsipildys darbo rinka ir net pagerės slaugos kokybė, nes visi bijos prarasti savo darbo vietą ir ją brangins. Jaunam žmogui sunku rinktis šią profesiją, kai žino, kad gali būti sunku išlaikyti šeimą, gauti paskolą ir gyventi oriai, nedirbant keletu etatų.“

Dr. D. Gužauskas pastebi, kad kompleksinės profesijos problemos – per didelis darbo krūvis, varginanti darbo aplinka, atlygis, profesijos prestižas, karjeros galimybės ir ne tik – daugelyje darboviečių išlieka tokios pačios. Slaugytojų labai trūksta slaugos, terapinio profilio skyriuose, operacinėse, kur darbas ypač sunkus. Todėl studentai dažnai renkasi karjerą tęsti pirminės sveikatos priežiūros centruose, privačiose įmonėse, grožio ir plastinės chirurgijos klinikose, kadangi tokiose darbovietėse tiek mikroklimatas, tiek darbo specifika ir sąlygos palankesnės.

Privačiame sektoriuje situacija kitokia

Lyderiaujančios chirurgijos klinikos Baltijos šalyse ortopedijos, bariatrijos ir plastinės chirurgijos srityse „Nordclinic“ personalo vadovės Ievos Nakutės teigimu, slaugytojo darbo specifika privačiame sektoriuje yra priešinga, nei visuomenėje susiformavęs stereotipas. Todėl studentams reikėtų suteikti galimybę pamatyti, kaip slaugytojo kasdienybė atrodo ne tik valstybinėse įstaigose.

„Visuomenėje susidaręs požiūris į slaugytojo specialybę ne visuomet atitinka realybę, kadangi privačiame sektoriuje kolektyvai dažnai jauni, komanda suinteresuota. Privačiose klinikose taip pat remiamasi užsienio praktikomis, siekiant užtikrinti tinkamą balansą, leidžiantį darbuotojams jaustis saugiems ir įvertintiems. Įmonės finansuoja ir galimybę slaugytojams įgyti specializaciją, o tai leidžia siekti karjeros, – sako I. Nakutė. – Todėl mokymo įstaigos turėtų praktiką privačiame sektoriuje daryti privalomą, kad būsimieji slaugytojai galėtų šios karjeros galimybes bei darbo aplinką pamatyti iš kitos perspektyvos.“

Anot klinikoje dirbančios vyr. operacinės slaugytojos Salvinos Bagdonienės, priešingai nei viešojo sektoriaus gydymo įstaigose, privačiose įmonėse slaugytojas – itin vertingas komandos narys.

„Studentai, pasirinkę praktiką privačiose įmonėse, nustemba, pamatę visiškai kitokią atmosferą: kiekvieno komandos nario, ar jis būtų chirurgas, ar slaugytojas, nuomonė vertinama. Taip pat sudaromos sąlygos turėti lankstų darbo grafiką, o krūvį – adekvatų tiek valandų, tiek pacientų skaičiumi. Slaugytojams nereikia dirbti 1,5 etato ir rūpintis 18 pacientų, iš kurių pusė – prijungti prie dirbtinio inksto, o kita pusė turi trachiostomas. Todėl ir viešajame sektoriuje slaugytojams turėtų būti sudarytos sąlygos atlikti savo darbą kokybiškai, nepervargstant ir jaučiant pasitenkinimą savo darbu bei tobulėjant profesiškai“, – teigia vyr. slaugytoja.

Šiuo metu studentai gali rinktis ir išplėstines slaugos praktikos studijų programą. Būsimi slaugytojai gali specializuotis pasirinktoje srityje, įgyti platesnį kompetencijų spektrą, o ateityje jiems atsiveria daugiau karjeros perspektyvų.

Pranešimą paskelbė: Kristina Skindelytė-Gladkovienė, Particle PR, UAB.