Slovakai vetuoja naujų sankcijų Rusijai įvedimą ES Taryboje

Nesutarimai ES Taryboje: Slovakija stabdo naują sankcijų paketą Rusijai

Ketvirtadienį Briuselyje vykęs Europos Vadovų Tarybos susitikimas parodė gilėjančius nesutarimus tarp valstybių narių strateginiais klausimais: nuo sankcijų Rusijai iki klimato kaitos tikslų ir ES bei Izraelio santykių ateities.

Vienas pagrindinių susitikimo iššūkių kilo dėl Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico sprendimo išlaikyti veto naujam, jau aštuonioliktajam, sankcijų Rusijai paketui. Šis sprendimas smarkiai apsunkino diplomatinį procesą, kurio metu tikėtasi galutinio patvirtinimo jau penktadienį [1].

R. Fico nepritarimas pirmiausia susijęs ne su pačiomis sankcijomis, bet su Europos Komisijos siūlomu palaipsniu atsisakymu rusiškų iškastinių energijos išteklių: naftos ir dujų. Slovakija, kaip ir Vengrija, tebėra stipriai priklausoma nuo rusiškų energijos tiekimo srautų.

Po susitikimo su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen R. Fico išreiškė susirūpinimą, kad tokie sprendimai gali sukelti teisinių pasekmių: „Bijome, kad „Gazprom“ gali pareikšti ieškinį dėl milijardinių sumų, jei vienašališkai nutrauksime ilgalaikę sutartį.“ Europos Komisija savo ruožtu tvirtina, kad sankcijos būtų laikomos „force majeure“ aplinkybe, kuri apsaugotų šalis nuo teisinių ieškinių, tačiau Slovakijos vadovas tokio paaiškinimo kol kas nelaiko pakankamu.

„Pirmiausia turime išspręsti šį klausimą: rasti aiškų sprendimą dėl dujų, ir tik tada galima kalbėti apie naują sankcijų paketą“, sakė R. Fico vaizdo kreipimesi. Jis taip pat pareiškė, kad jei Slovakijos siūlymas atidėti balsavimą nebus priimtas, jos atstovas gaus aiškų nurodymą vetuoti sprendimą.

Nesutarimai ir dėl klimato tikslų: Prancūzija ragina neskubėti

Kita svarbi tema buvo būsimas Europos Komisijos siūlymas iki 2040 m. 90 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, lyginant su 1990 m. lygiu. Nors pasiūlymas dar nepaskelbtas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas iš anksto išreiškė rezervuotą poziciją [2].

„Norime suderinti klimato ambicijas su Europos konkurencingumu“, sakė jis spaudos konferencijoje. Pasak E. Macrono, klimato tikslai neturi būti techninis klausimas, išsprendžiamas per kelias savaites, bet reikalauja išsamaus politinio ir ekonominio svarstymo visose 27 valstybėse.

E. Macronas taip pat priminė, kad jam svarbu ne tik dabartinis laikotarpis, bet ir tai, kas paliekama jo įpėdiniui. „Noriu, kad šis sprendimas būtų priimtas bendru Europos sutarimu, o ne paskubomis“, teigė jis.

Padalinta nuomonė dėl Izraelio veiksmų Gazoje

Susitikime taip pat vyko pirmoji tiesioginė ES lyderių diskusija dėl ES–Izraelio asociacijos susitarimo peržiūros. Peržiūra, kurią inicijavo 17 šalių narių, nustatė „indikacijų“, kad Izraelis pažeidė žmogaus teisių įsipareigojimus vykdydamas operacijas Gazoje ir Vakarų Krante.

Tačiau šalių vadovai nesugebėjo pasiekti sutarimo, kaip reaguoti į šias išvadas. Nuomonės išsiskyrė: nuo griežtesnių priemonių siūlymų (pvz., iš Slovėnijos) iki raginimų elgtis atsargiai, ypač iš Vokietijos pusės.

Galiausiai nuspręsta, kad užsienio reikalų ministrai tęstų svarstymus per susitikimą liepos 15 d. Briuselyje. Tuomet ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas turėtų pateikti galimus tolesnius žingsnius, nors mažai tikėtina, kad jie sulauks būtinos kvalifikuotos daugumos.

Susitikime taip pat buvo aptarti prekybos santykiai su JAV. Prancūzijos prezidentas išreiškė viltį greitai užbaigti derybas dėl muitų, ypač dėl plieno, aliuminio ir automobilių pramonės. „Geriausias sprendimas – nuliniai muitai abiem pusėms. Jei teks taikyti 10 proc., taip ir bus“, sakė E. Macronas.

Taip pat pristatytas naujas ES inicijuojamas pasiūlymas, kuris, kaip teigiama, galėtų tapti alternatyva dabartinei Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), tačiau detalės kol kas neatskleidžiamos.