Slovėnijos rinkimai baigėsi lygiosiomis: nei liberalai, nei dešinieji neturi daugumos

Liberalų ir dešiniųjų rezultatai beveik sutapo, aiškios daugumos nėra

Sekmadienį vykę Slovėnijos parlamento rinkimai baigėsi itin įtemptu rezultatu. Valdančioji liberalų partija ir opoziciniai dešiniojo sparno politikai surinko beveik vienodą balsų skaičių. Tai rodo beveik galutiniai preliminarūs duomenys.

Ministro pirmininko Roberto Golobo vadovaujamas centro kairės „Laisvės judėjimas“ gavo 28,5 procento balsų. Tuo metu dešinioji Slovėnijos demokratų partija (SDS), vadovaujama buvusio premjero Janezo Janšos, surinko 28,1 procento. Skaičiuojant apie 99 procentus balsų, skirtumas tarp partijų išliko minimalus.

Toks rezultatas reiškia, kad nė viena iš pagrindinių politinių jėgų neturi aiškios persvaros. 90 vietų parlamente nei viena partija negalės formuoti valdžios savarankiškai. Tai iš karto atveria kelią sudėtingoms deryboms. [1]

Dar prieš rinkimus buvo prognozuota, kad rezultatai gali būti labai artimi. Vis dėlto balsų skaičiavimas parodė, kad Slovėnija vėl atsidūrė tarp dviejų aiškiai skirtingų politinių krypčių.

Mažosios partijos taps lemiamu veiksniu formuojant valdžią

Kadangi nė viena didžioji partija neturi daugumos, valdžios formavimas pereina į mažesnių partijų rankas. Būtent jos taps vadinamosiomis „karalių kūrėjomis“. Nuo jų sprendimų priklausys, kas galiausiai sudarys naują vyriausybę.

Kol kas nėra aišku, kokios formos galėtų įgyti būsima koalicija. Galimi įvairūs scenarijai, tačiau visi jie reikš sudėtingas ir ilgas derybas. Politinis neapibrėžtumas šalyje gali užsitęsti.

R. Golobas po rinkimų pareiškė tikintis, kad galės formuoti kitą vyriausybę. Tačiau jis pripažino, kad „laukia sunkios derybos“. Premjeras taip pat sakė, kad sieks „geresnės ateities“ ir kvietė judėti pirmyn.

Tuo metu J. Janša prognozavo, kad šalyje gali trūkti stabilumo. Jo teigimu, rinkimų rezultatai rodo giliai susiskaldžiusią visuomenę. Tai dar labiau komplikuoja valdžios formavimo procesą. [2]

Rinkimų rezultatai gali turėti įtakos ir jėgų balansui Europos Sąjungoje

Šie rinkimai svarbūs ne tik Slovėnijai. Jie taip pat vertinami kaip dalis platesnės politinės kovos Europos Sąjungoje. Šalyje susidūrė dvi skirtingos kryptys – liberali valdžia ir dešiniojo sparno opozicija.

R. Golobo vyriausybė laikoma artima vyraujančiai Europos Sąjungos politikai. Tuo metu J. Janša ir jo partija palaiko artimesnius ryšius su tokiais lyderiais kaip Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas. Jo politinis stilius taip pat siejamas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Slovėnija nuo nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais ne kartą keitė politinę kryptį. Šalis į Europos Sąjungą ir NATO įstojo 2004 metais. Nuo to laiko valdžia dažnai keitėsi tarp skirtingų politinių stovyklų.

Rinkimų kampaniją lydėjo ir kontroversijos. J. Janša, remiantis žurnalistų ir aktyvistų pranešimais, buvo kaltinamas bendradarbiavęs su Izraelio privačia žvalgybos bendrove „Black Cube“, siekiant paveikti rinkimų rezultatus. Pats politikas pripažino turėjęs kontaktų, tačiau neigė bet kokį kišimąsi į rinkimus.