Smalsumui nėra ribų: kodėl valgant ananasus dilgčioja mūsų burna?

Skanaujant ananasus burnoje galite jausti tam tikrą diskomfortą

Tiesa ta, jog ananasas gali tapti ne tik savita kalėdinio stalo puošmena, bet ir kasdienių pusryčių „mantra“, kurios dėka gaunami tam tikri vitaminai bei trumpalaikio sotumo dozė. Be abejo, tobulai prinokusio ananaso paieška ir išsirinkimas gali būti varginantis procesas, bet kai tik įgausite bent truputį praktikos ir patirties, tikėtina, šis vaisius taps nuolatiniu dienos meniu palydovu.

Jeigu įprastai atsisakote valgyti „žalią“ ananasą, galbūt jūsų dėmesį dažnai patraukia itin populiarus pinakolados kokteilis ar minėtu vaisiumi pagardinta pica, iki kol burnos vidus pradeda jaustis perdėm keistai, veik nemaloniai.

Taigi, jei dėl pernelyg didelio ananaso kąsnio nejučia pradeda dilgčioti liežuvis, degti vidinė skruostų pusė bei kyla kone beviltiškas noras pasikasyti burnos vidų, jūs tokie esate ne vieni, mat remiantis kai kuriais duomenimis, tokio rezultato kaltininkas greičiausiai yra vaisiuje esantis fermentų kompleksas, vadinamas bromelainu [1]. Šis, be kita ko, atstovauja proteazei – fermentų tipui, skaidančiam baltymus į jų statybinius blokus, žinomus kaip aminorūgštys.

Žinoma, šiuo metu nėra daug įrodymų apie bromelaino skonį ir tai, kaipgi konkrečiai fermentas jaučiasi burnoje, tačiau gali būti, kad suvalgę kelis ananaso gabalėlius pajusite, kaip pastarasis suardo kai kuriuos gleivių baltymus, sudarančius apsauginį burnos sluoksnį / barjerą [2].

Ananasų per daug nebūna (o gal būna?)

Pasveriant visus ananaso valgymo „už“ ir „prieš“, natūraliai kyla klausimas: jeigu stačia galva „nersite“ į vaisių salotas, ar gali būti, jog sau pakenksite?

Ne paslaptis, jog didžioji dauguma tyrėjų tuo vis tik abejoja, galiausiai pažymėdami, kad bromelainas nėra pavojingas (nors tai ir veiksminga apsauga nuo kenkėjų).

Kalbant detaliau, kuomet valgote ananasą, bromelaino koncentracija yra apie 500 mikrogramų mililitre. Taigi, ji tikrai nėra didelė – greičiau atvirkščiai. Be to, šiuo vaisiumi netgi būtų saugu mėgautis ir tokiu atveju, jei jis būtų nepalyginamai didesnės koncentracijos. Pavyzdžiui, bromelaino geriamasis gelis, kurio koncentracija yra 200–400 kartų didesnė nei šviežių ananasų, gali būti tepamas tiesiai ant liežuvio, nes jo priešuždegiminės savybės geba „kompensuoti“ chemoterapijos sukeltas burnos opas [3].

Negana to, burnos gleivinė, galima sakyti, yra linkusi greitai atsinaujinti, šalindama visas bromelaino pažeistas ląsteles, kad būtų išvengta nuolatinės žalos ar ananasų proteazių pokyčių.

Papajos taip pat turi panašių proteazių, tačiau nepalieka jokio nemalonaus jausmo

Savaiminis ananasų rūgštingumas gali būti iš dalies kaltas dėl to keisto poveikio, kadangi neretai iškeliama hipotezė, kad bromelainas ištirpdo kai kuriuos burnoje esančius gleivių baltymus – būtent todėl jūsų burna tampa jautresnė vaisiaus dirginimui. Kitaip tariant, rūgštingumas bei fermentai – „tobula“ kombinacija, nuo kurios kenčia kiekvieno iš mūsų burna. Galiausiai ir pats bromelainas gali turėti rūgštų skonį.

Šiaip ar taip, norint „apeiti“ šį ganėtinai nemalonų jausmą, vienoje „Netflix“ serialo „Ugly Delicious“ serijoje vyras iš Meksikos liepia danų virėjui mirkyti nuluptą ananasą sūriame vandenyje. Bet vis tik nėra pagrįstų ir veiksmingą rezultatą patvirtinančių mokslinių įrodymų.

Nepaisant to, gurmanai bei eksperimentų mėgėjai gali pasinaudoti patarimu ir pabandyti ananasus kepti ant grotelių arba kitaip termiškai apdoroti, nes karštis, kaip žinia, deaktyvuoja fermentus. Na, o jei norite gauti bromelaino privalumų, pavyzdžiui, jo antioksidacinių savybių, geriausia vartoti tam tikrus papildus, – tik tokiu būdu gausite didesnę pastarojo koncentraciją dargi išvengdami cukraus, dėl kurio ananasai yra tokie saldūs.