Smūgis Lietuvai: Taivanas pranešė apie bendradarbiavimą su JAV?

Net ir Lietuvos garbinamas Taivanas investuos į JAV

Didžiausia pasaulyje mikroschemų gamintoja Taivano puslaidininkių gamybos bendrovė (TSMC) atskleidė apie savo planus investuoti 100 mlrd. dolerių Jungtinėse Valstijose, taip pažymėdama reikšmingą pokytį siekiant padidinti mikroschemų gamybą šalies viduje. Tuo tarpu Amerikos, panašu, Europoje laukia Rusijos likimas, mat vis daugiau šalių jungiasi prie produkcijos iš JAV atsisakymo taip neva išreikšdamos solidarumą Ukrainai, kuri neteko karinės paramos iš už Atlanto.

Apie investicijas, kurios apima penkių naujų gamyklų statybą, buvo paskelbta pirmadienį per TSMC generalinio direktoriaus C. C. Wei ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą Baltuosiuose rūmuose. Šis svarbus žingsnis, kuriuo siekiama sumažinti JAV priklausomybę nuo Azijoje gaminamų mikroschemų, žengtas tokiu metu, kai Taivano vaidmuo puslaidininkių gamybos srityje kelia susirūpinimą dėl nacionalinio saugumo, ypač Kinijai šiam didinant spaudimą.

Skelbiama, kad naujomis investicijomis bus finansuojamos trys pažangios mikroschemų gamybos gamyklos, dvi pakavimo gamyklos ir didelis mokslinių tyrimų ir plėtros centras. Šią iniciatyvą TSMC pradėjo po to, kai balandžio mėn. paskelbė, kad savo investicijas JAV padidins 25 mlrd. dolerių.

Nors naujų gamyklų statybos terminai dar neaiškūs, TSMC tikisi, kad per ateinančius ketverius metus projektas sukurs 40 tūkst. darbo vietų statybose. Tačiau bendrovė susidūrė su sunkumais, įskaitant vėlavimus ir didesnes gamybos sąnaudas, palyginti su Taivano veikla, kaip matyti iš pirmosios Arizonos gamyklos.

Trumpas, Taivanas ir dviprasmybių menas

Grįžęs į Baltuosius rūmus, Donaldas Trumpas, kaip jam būdinga, vangiai kalbėjo apie Taivaną – svarbiausią JAV ir Kinijos santykių klausimą. Spaudžiamas atsakyti į tai, ar JAV leistų Kinijai jėga perimti salos kontrolę, D. Trumpas išsisukinėjo neva niekada to nekomentuojantis.

Aprašydamas JAV ir Taivano santykius dienraštis „Time“ nurodė, kad šis dviprasmiškumas nėra naujas – tai ilgalaikė JAV strategija. Tačiau D. Trumpo transakcinis požiūris į užsienio politiką kelia klausimų, ar jo antroji administracija gali sudaryti sandorį su Pekinu.

Viename ankstesniame interviu jis siūlė Taivanui mokėti JAV už gynybą, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis dominuoja puslaidininkių gamybos srityje – pramonėje, kuri, D. Trumpo nuomone, buvo „pavogta“ iš Amerikos. Jo administracija jau užsiminė apie tarifus Taivano mikroschemų eksportui.

Istoriškai JAV politika Taivano atžvilgiu derino karinę paramą su diplomatiniu atsargumu. Vašingtonas pripažįsta Pekino „vienos Kinijos“ poziciją, kartu palaikydamas neoficialius ryšius su Taipėjumi.

Per pirmąją D. Trumpo kadenciją Taivanui buvo parduota rekordiškai daug karinės įrangos ir užmegztas glaudesnis diplomatinis bendradarbiavimas. Tačiau dabar jo stovykla atrodo susiskaldžiusi: J. D. Vance'as pasisako už stipresnį atgrasymą Kinijos atžvilgiu, o kiti pasisako už santūrumą, kad nebūtų provokuojamas Pekinas.

Europa imasi boikotuoti amerikietišką produkciją – laukia Rusijos likimas?

Tuo tarpu vienas iš pagrindinių Norvegijos degalų tiekėjų staiga nutraukė Amerikos povandeninių laivų aptarnavimą, motyvuodamas nusivylimu JAV vadovybe. Kovo 1 d. „Haltbakk Bunkers“, pirmaujanti degalų operatorė Norvegijos uostuose, paskelbė, kad „nedelsiant“ nutrauks tiekimą JAV kariniam jūrų laivynui.

Priežastis? Ugningas politinis spektaklis Vašingtone. Atviroje „Facebook“ žinutėje bendrovė dėl savo sprendimo kaltino tai, ką ji pavadino „didžiausiu kada nors „gyvai per televiziją“ parodytu „shithow“ (liet. mėšlo spektaklį) – tai buvo nuoroda į karštą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susirėmimą Baltuosiuose rūmuose, įvykusį praėjusį penktadienį.

Švedijoje pilietinis judėjimas „The People's Union USA“, taip pat protestuodamas prieš korporacijų ir politinio elito įtaką, paskelbė 24 valandų trukmės didžiųjų JAV mažmenininkų boikotą, prasidėsiantį jau nuo šio penktadienio.

Organizatoriai planuoja pakartoti šią akciją kovo 28 d. ir nukreipti ją prieš tokius tinklus kaip „Walmart“, „Amazon“ ir „Whole Foods“. Bendrovė „Target“ taip pat susiduria su pasipriešinimu dėl to, kad vykdydama D. Trumpo politiką atsisakė įvairovės programų.

Ekspertai teigia, kad boikoto ekonominis poveikis bus ribotas, nors susirūpinimas dėl infliacijos ir D. Trumpo grasinimai muitais didina įtampą.

„Nematau, kad tai turėtų įtakos ilgalaikiam nuosmukiui, – sakė rinkodaros profesorė Anna Tuchman. Vis dėlto įmonės gali pajusti spaudimą jau dabar lėtėjant vartotojų paklausai.

Judėjimas plinta ir užsienyje. Danijoje pasipiktinimas dėl D. Trumpo pastabų apie Grenlandiją paskatino 36 tūkst. narių turinčią boikoto grupę imtis veiksmų. Mažmeninės prekybos milžinė „Salling Group“ netgi ženklina Europoje pagamintus produktus.