Smulkusis verslas prašo neskubėti naikinti išimčių dėl kasos aparatų

Smulkieji prekybininkai prašo kompensuoti senų kasos aparatų utilizavimą ir išsaugoti išimtis

Metų pradžioje pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, per kurį prekybininkai turėjo įsidiegti išmaniuosius kasos aparatus, smulkusis verslas prašo valstybės papildomų sprendimų. Verslo atstovai ragina kompensuoti senųjų kasos aparatų utilizavimo išlaidas ir nenaikinti išimčių, leidžiančių daliai smulkiausių prekybininkų dirbti be kasos aparatų.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (SVVT) pirmininkė Dalia Matukienė BNS teigė, kad savivaldybių Smulkaus verslo rėmimo fondai galėtų padengti nuo 50 iki 100 proc. utilizavimo kainos, priklausomai nuo prekybininko situacijos. Pasak jos, vieno seno kasos aparato utilizavimas kainuoja apie 45 eurus. [1]

Smulkaus verslo atstovai pabrėžia, kad papildomos išlaidos labiausiai smogia pažeidžiamiausiems prekybininkams – turgaviečių prekiautojams, sezoniniams pardavėjams ar smulkiems ūkininkams.

VMI fiksuoja spartų išmaniųjų kasos aparatų plitimą, bet sprendimų dėl išimčių dar nėra

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje jau veikia apie 60 tūkst. išmaniųjų kasos aparatų, o jų dar nenaudoja maždaug 7 tūkst. prekybininkų – apie 15 proc. visų rinkos dalyvių. Pernai lapkritį šis skaičius siekė 13 tūkst.

VMI Operatyvios kontrolės departamento vadovas Rolandas Puncevičius susitikime su smulkaus verslo atstovais pabrėžė, kad naujų kasos aparatų diegimas smulkiajame versle nuo pernai gegužės išaugo pustrečio karto. Jo teigimu, nuo gegužės bendras augimas siekė 54 proc., o tarp smulkiųjų verslininkų naudotojų skaičius išaugo du su puse karto.

Tuo pat metu VMI svarsto, ar nereikėtų peržiūrėti dabar galiojančių kasos aparatų naudojimo išimčių. Tačiau, kaip nurodo R. Puncevičius, kol kas tai tik konsultacinio pobūdžio diskusijos, o sprendimų dėl teisės aktų pakeitimų nėra.

Verslo atstovai įspėja apie veiklos nutraukimą ir prašo neskubėti su griežtinimu

Smulkaus verslo organizacijos teigia jau matančios neigiamas naujos tvarkos pasekmes. Vilniaus Halės turgaus vadovas Leonas Jucis nurodė, kad dėl naujų reikalavimų veiklą turguje nutraukė apie 30 prekybininkų. Verslininkų atstovų teigimu, panašios tendencijos fiksuojamos ir kituose miestuose.

Asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ prezidentas Vytenis Butkevičius susitikime ragino neskubėti naikinti išimčių ir palikti galioti esamą tvarką pažeidžiamiausioms grupėms. Jo teigimu, tai apima lauko prekybą, muges, smulkius ūkininkus, amatininkus bei miško gėrybių rinkėjus.

VMI duomenys rodo, kad išmaniuosius kasos aparatus naudojantys prekybininkai sumoka apie 10 proc. daugiau PVM nei anksčiau. Vis dėlto verslo atstovai prašo detalesnės analizės ir pabrėžia, kad skuboti sprendimai gali paskatinti dalį smulkiųjų verslininkų pasitraukti iš rinkos arba veiklą perkelti į šešėlį.