„Snoro“ milijonų byla tęsiasi: Antonovas tikina pinigus naudojęs ne asmeninei naudai

Antonovas aiškina, kur buvo naudojami „Snoro“ pinigai

Šimtai milijonų eurų, kaltinimai turto pasisavinimu ir viena garsiausių Lietuvos bankininkystės bylų – „Snoro“ istorija ir vėl grįžo į teismo salę. Lietuvos apeliaciniame teisme pirmadienį parodymus davęs buvęs banko akcininkas Vladimiras Antonovas tikino, kad banko pinigai buvo naudojami ne asmeninei naudai, o jo finansinei būklei stiprinti.

V. Antonovas aiškino, kad į jo kontroliuojamas sąskaitas pervestos ar už „Snoro“ vertybinius popierius gautos lėšos esą buvo skirtos banko kapitalui didinti, rezervams formuoti ir galimiems nuostoliams dėl probleminių paskolų padengti [1].

Pasak jo, 2008–2009 metais finansinė situacija buvo sudėtinga ne tik „Snore“, bet ir kituose su juo susijusios grupės bankuose.

„Grupė buvo daug didesnė ir tie bankai, kurie įėjo į tą grupę, jų buvo daug ir jie turėjo panašių problemų. Pinigai buvo naudojami tam, kad 2009 metais galėtume pirkti ne iki galo įvertintą turtą“, – kalbėjo V. Antonovas.

Jis taip pat teigė, kad akcijoms, obligacijoms įsigyti ir paskoloms finansuoti buvo naudojamos ne vien jo asmeninės lėšos, bet ir „Snoro“ bei Rusijos kapitalo grupės „Konversbank“ pinigai.

V. Antonovas teismui nurodė tuo metu turėjęs apie 30–35 mln. JAV dolerių asmeninių lėšų. Vis dėlto konkrečių sandorių aplinkybių – kada, už kiek buvo perkamos akcijos ar obligacijos bei kokios paskolos buvo suteikiamos – jis tiksliai įvardyti negalėjo, motyvuodamas tuo, kad nuo nagrinėjamų įvykių praėjo apie 15 metų.

Į Lietuvą grąžintas po sulaikymo Prancūzijoje

V. Antonovas Lietuvai buvo perduotas gegužės 22 dieną, kai Prancūzijos teismai galutinai leido jį išduoti pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį [2].

Prancūzijoje jis buvo sulaikytas praėjusių metų gruodį. Skelbta, kad tuo metu V. Antonovas gyveno kita pavarde.

Po perdavimo Lietuvai jis pradėjo tiesiogiai dalyvauti Apeliaciniame teisme nagrinėjamoje byloje ir gavo galimybę pateikti savo paaiškinimus dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių.

Baranausko paieška tęsiasi jau 15 metų

Kitas buvęs „Snoro“ akcininkas Raimondas Baranauskas teismo procese fiziškai nedalyvauja ir yra teisiamas už akių.

Lietuvos teisėsauga jo tarptautinę paiešką vykdo jau apie 15 metų, o paskutinė žinoma jo buvimo vieta siejama su Rusija. Teismas buvo pakartotinai kreipęsis į Rusijos institucijas, prašydamas perduoti R. Baranauskui informaciją apie teismo procesą ir priimtus sprendimus, tačiau atsakymo negavo.

Dėl to Apeliacinis teismas bylą jo atžvilgiu nagrinėja jam nedalyvaujant.

Už aštuonis nusikaltimus – po 10,5 metų nelaisvės

Vilniaus apygardos teismas pernai lapkritį V. Antonovą ir R. Baranauską už akių nuteisė kalėti po 10 metų ir šešis mėnesius. Jie pripažinti kaltais dėl aštuonių tyčinių nusikaltimų, tarp jų – labai didelės vertės turto pasisavinimo ir iššvaistymo, piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo, nusikalstamo bankroto, pinigų plovimo ir apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo.

V. Antonovas taip pat pripažintas pagrindiniu nusikalstamų veikų organizatoriumi.

Pirmosios instancijos teismas įpareigojo abu buvusius banko akcininkus atlyginti daugiau kaip 375 mln. eurų žalą ir nurodė konfiskuoti apie 105 mln. eurų vertės nusikalstamu būdu įgytą turtą. Jų turtui Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje pritaikytas areštas.

Šį nuosprendį nuteistųjų gynėjai apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. V. Antonovo gynyba siekia išteisinimo arba bylos perdavimo nagrinėti iš naujo, argumentuodama, kad pirmosios instancijos procesas vyko jam nedalyvaujant ir jis negalėjo tinkamai įgyvendinti teisės į gynybą.

Bylos duomenimis, V. Antonovas ir R. Baranauskas pasisavino turto už 509,18 mln. eurų, o „Snorui“ ir jo kreditoriams padaryta žala siekė 466,67 mln. eurų. Dar 14,5 mln. eurų buvo iššvaistyta.