Sostinės gyventoja netveria pykčiu dėl chaoso prie mokyklos dėl „Porsche“ vairuotojo

Jei vairuoji prabangų automobilį, eismo taisyklės nebegalioja?

Privažiavimas prie ugdymo įstaigų rytais tampa iššūkiu daugeliui didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyvenančių tėvų. Taip šį kartą nutiko ir prie vienos iš Nemenčinėje esančių mokyklų – čia pirmadienio rytą susiformavo tikra spūstis dėl viduryje kelio pastatyto „Porsche“ automobilio, už kurio rikiavosi eilė automobilių.

Vilnietė pranešė, kad per ne vietoje pastatytą „Porsche“ automobilį negalėjo pravažiuoti ir vaikų į ugdymo įstaigą pristatyti ir kitos transporto priemonės, todėl formavosi spūstis. Visgi, pats vairuotojas, panašu, taip pat nepanoro gražiuoju patraukti savo transporto priemonės, todėl kitiems teko tik kantriai laukti, kol vairuotojas panorės važiuoti toliau.

Tačiau tokia situacija rytais susidaro ir prie kitų mokyklų – štai Kauno miesto gyventojai jau kurį laiką pastebi rytais besiformuojančias nepravažiuojamas spūstis prie Prano Mašioto pradinės mokyklos. Užstatytomis gatvėmis jau piktinasi ir vietiniai gyventojai – esą kiemuose ir taip nebūna laisvų vietų, o čia dar sugūži gyventojai iš visai kitų rajonų ir užstato vietinių vietas.

Vilniaus miestas sprendžia problemą – įrenginėjamos trumpo sustojimo stotelės

Vilniuje tėvams palengvinti ryto ritualus prie mokyklų įrengtos specialios trumpo sustojimo vietos – vadinamos „Tėvelių stotelėmis“. Šios aikštelės skirtos trumpam sustoti ir išleisti vaiką, užtrukti leidžiama ne ilgiau kaip 15 minučių, o kai kurios vietos yra skirtos tik išlipimui, stovėti jose draudžiama. Tokiu būdu siekiama sumažinti spūstis prie mokyklų ir užtikrinti sklandų eismą [1].

Visos „Tėvelių stotelės“ yra aiškiai pažymėtos specialiais kelio ženklais, papildytomis ryškiai žalia „Kiss and Ride“ lentelėmis ir grindiniu pažymėtomis K+R raidėmis, nurodančiomis, kad vieta skirta tik trumpam sustojimui. Vairuotojai privalo laikytis KET 149 punkto reikalavimų – palikti informaciją apie atvykimo laiką priekinio stiklo viduje taip, kad ją matytų kiti eismo dalyviai. Laiko žymėjimui galima naudoti specialius laikrodukus, kuriuos parduoda JUDU klientų aptarnavimo centrai.

Be to, JUDU kviečia vilniečius ir mokyklų bendruomenes teikti pasiūlymus, kur reikėtų papildomai įrengti tokias trumpo sustojimo vietas, kad eismas prie ugdymo įstaigų būtų saugesnis ir patogesnis visiems.

Kelionių automobiliu išvengti pavyksta ne visada

Ir, nors vyresnės kartos atstovai, išgirdę tokias šiandienines problemas imtų kraipyti galvas, mat jų laikais vaikai į ugdymo įstaigas keliaudavę mokykliniais autobusais, dabartinė realybė yra kitokia. Ypatingai nuo miesto gerokai nutolusių mokyklų mokiniams sudėtinga vien autobusų pagalba pasiekti mokyklas – kartais tokios kelionės esą reikalauja ir ne vieno persėdimo, o kartais vardan saugumo sumetimų net ir to padaryti nepavyksta.

Pernai metų duomenimis, kasdien daugiau nei 70 tūkstančių Lietuvos mokinių vežami geltonaisiais autobusais, iš jų apie 23 tūkstančius sudaro pradinukai. Daugeliui vaikų kelionė į mokyklą trunka ilgiau nei valandą, įskaitant 20–30 minučių pėsčiomis iki sustojimo vietos. Kai kurie autobuso maršrutai, nors tiesioginis atstumas yra apie 12 kilometrų, vingiuoja iki 25 kilometrų, todėl vaikai ryte dažnai išvyksta dar neprabudę [2].

Ekspertai ir tėvai atkreipia dėmesį, kad tokios ilgos kelionės riboja vaikų laiką poilsiui, būreliams ir popamokinėms veikloms, o nuovargis ir pervargimas gali neigiamai paveikti ugdymo kokybę. Valstybės kontrolės duomenimis, nutolusiose gyvenvietėse mokiniai dažnai praleidžia būrelius, konsultacijas ir kitas papildomas veiklas, nes laiko daug kelionei į mokyklą ir atgal.