Sovietinių paminklų naikinimo ir „apsivalymo iniciatyva įskaudino Lietuvoje gyvenančius rusus

Raginama apsivalyti nuo rusiško palikimo

Antradienį visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė sovietinių paminklų nukėlimo idėją. Savo feisbuko paskyroje A. Tapinas rašė, kad gegužės 9 dieną, kai Rusijoje minima Pergalės diena, Lietuvoje galėtų būti griaunami sovietiniai paminklai.

„Gegužės 9 okupantų paminklai turi griūti! Nuo Merkinės iki Neringos."

Tokie A. Tapino raginimai atkreipė tiek Lietuvos politikų, tiek ir pačių Lietuvos rusų dėmesį bei supriešino visuomenę.

Karo Ukrainoje fone, kuomet visuomenės įtampos yra pasiekusios aukščiausias ribas, kvestionuojama ar piliečius dar labiau skaldantys klausimai turi būti aptariami būtent dabar.

Tačiau dalis politikų ir kitų valdžioje esančių asmenų pritarė A. Tapino siūlymams ir ėmėsi iniciatyvos, leidžiančios atsikratyti sovietinėmis relikvijomis. Tuo tarpu valdantieji priminė, jog šiuo metu Seime rengia desovietizacijos projektą.

Sovietų laikus menančių paminklų griovimas paaštrino ir taip šiuo metu įtemptus santykius tarp lietuvių ir rusų bendruomenių. Klaipėdos rusų bendruomenė pasipiktino A. Tapino žodžiais ir kaltina jį „nacionalizmu" bei „populizmu".

Populistinės idėjos atrado pasekėjų

Nors pavienių garsesnių ir tylesnių piliečių pašnekesių apie sovietų paminklų mūsų šalyje nuvertimą netrūko visus nepriklausomybės metus, karo Ukrainoje fone – okupantų tema tapo aktuali kaip niekuomet anksčiau.

Visuomenininkui A. Tapinui pristačius idėją „apsivalyti nuo okupantų", dalis visuomenės tam entuziastingai pritarė. Kaip pats A. Tapinas rašė feisbuke, tai gali būti sudėtinga procedūra, bet įmanoma.

Kol Seimo nariai sovietinius paminklus reglamentuojančių teisės aktų projektus rengiasi svarstyti dar šioje sesijoje, A. Tapinas iniciatyvos imtis skatina pačias savivaldybes.

„Ir kartu su jais organizuokimės tikrąją švaros gegužės akciją", – rašo A. Tapinas.

Į šį kvietimą sureagavo Lietuvos politikai. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad sovietiniai paminklai Lietuvoje iš tiesų užsibuvo per ilgai.

„Sovietiniai paminklai, likę Lietuvoje, mena prieš aštuoniasdešimt metų vykdytą, kaip šiandien pasakytų Kremliaus žudikai, mūsų krašto „denacifikaciją“ ir „demilitarizaciją“. Pritariu, kad Lietuvos miestuose ir parkuose jie užsibuvo per ilgai“, – taip pat feisbuke rašė ministras [1].

Tačiau jis pridūrė, kad sprendimas nuversti paminklus užtruks. Tokiu laukimo periodu sovietinę atributiką jis siūlė uždengti Ukrainos vėliavomis.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas taip pat pritaria atsisveikinimui su okupantų paliktais paminklais.

„Nekyla abejonių, kad tuo keliu bus einama. Gal neprisimenate, bet aš pamenu, kaip iš Klaipėdos iškeliavo ne vienas Leninas, patranka. Matyt, atėjo laikas ir kitiems sovietiniams simboliams palikti Klaipėdą ir vis Lietuvą“, – sako V. Grubliauskas [2].

Tuo tarpu atsižvelgiant į įtemptą situaciją dėl karo Ukrainoje ir šiuo metu vėl iškeltą „desovietizacijos" klausimą, Vilniaus meras Remigijus Šimašius paskelbė, kad savivaldybė neišduos jokių leidimų gegužės 9-ąją įprastai Antakalnio kapinėse bei prie minimų sovietų karių memorialo vykstantiems renginiams.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad jau baigiamas rengti „desovietizacijos įstatymas“, kuris įpareigotų savivaldybes peržiūrėti turimą sovietinį paveldą ir imtis dėl jo sprendimų.

Ministras pažymi ir tai, kad šalies savivaldybės ir dabar be valstybės institucijų įsikišimų gali pakeisti sovietmečio veikėjams dedikuotus gatvių pavadinimus, nukelti kai kuriuos objektus [3].

Tačiau yra siekiama sukurti mechanizmą, kad savivaldybės peržiūrėtų šį paveldą, pasitelkdamos ir ekspertus, taip siekiant išvengti galimų pažeidimų bei papildomos įtampos tarp lietuvių ir Lietuvos rusų bendruomenių.

Rusų bendruomenės nariai įsižeidė

Įtampos išvengti vis tik nepavyksta.

A. Tapinui paskelbus savo įrašą apie sovietinių paminklų nugriovimą, pasipiktinimą išreiškė Klaipėdos rusakalbių bendruomenė. Vienas jos narių, Sergej Mažūga, paskelbė feisbuko įrašą, kuriame pasmerkė A. Tapino iniciatyvą, kaltino jį nacionalizmu, populizmu ir piktinasi iniciatyvai išreikštu piliečių bei Lietuvos politikų palaikymu.

„Pasinaudoję karo metu (o karas net ne mūsų teritorijoje), ir vedami mažų laimėjimų (kaip diplomatų išvarymas iš šalies), užsislėpę nacionalistai pradeda atskleisti savo niekšiškiausias puses ir troškimus", – rašo S. Mažūga.

S. Mažūga akcentuoja, kad siekiant nuversti šiuos paminklus, A. Tapinas nekariauja prieš Rusiją: tai yra akivaizdi, labai grubi provokacija, vykstanti jau karą vykdančios šalies kontekste.

„Jau mėnuo soc. tinkluose ir naujienų kanaluose nepagrįstai paaštrinama situacija MŪSŲ ŠALIES VIDUJE. Situacija Ukrainoje yra baisi ir nepriimtina, tačiau privalome išlaikyti blaivią galvą, vadovautis logika, o ne emocijomis", – teigia S. Mažūga.

Po tokio atsako, A. Tapinas teigė sulaukęs grasinimų ir raginimų nesirodyti Klaipėdoje.

Ragina neskubėti

Įvairiapusiškas pozicijas pateikia ir kai kurie Lietuvos politikai. Dėl Rusijos karo Ukrainoje grįžus diskusijoms dėl sovietinių monumentų Lietuvoje pašalinimo, ekspremjeras Saulius Skvernelis sako, jog tai reikėtų padaryti neliečiant karių palaidojimo vietų [4].

„Kova su paminklais niekada nebuvo labai protinga ir perspektyvi, tačiau šiandien turime kitokią situaciją: turime iš tikrųjų nesuvokiamą, sveiku protu neįmanomą 21 amžiuje karinę agresiją su genocido akivaizdžiais požymiais iš Rusijos pusės ir galbūt atėjęs tinkamas laikas pasižiūrėti arba revizuoti, ar dar kas neišlikę tokio, kur iš tikrųjų būtų galima desovietizuoti“, – teigia Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis.

Tačiau politikas priduria, kad su mirusiais kovoti nėra prasmės, todėl reikėtų šalinti monumentus, bet neliesti palaidojimo vietų.

Opozicija taip pat ragina neskubėti. Socialdemokratų ir valstiečių atstovai teigia, kad šiuo metu yra būtini debatai, nes kitu atveju, galime pasirodyti it neišmanėliai.

Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis tvirtina, kad egzistuoja aiškus skirtumas tarp neofašistinio Vladimiro Putino režimo ir Sovietų Sąjungos.

„Tie, kurie tą siūlo, turi suvokti, kad šiandien susiduriame turbūt ne su sovietizmu, o su putinizmu, su visiškai kita ideologija, kuri su Sovietų Sąjungos ideologija nieko bendro neturėjo ir neturi", – teigia politikas [5].

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis nerimauja dėl to, kad galima įžeisti rusakalbius Ukrainos piliečius. Politiko teigimu, į bandymą kuo skubiau nugriauti sovietinius paminklus neigiamai pažiūrėti gali patys ukrainiečiai.

„Rytų Ukraina – yra rusų kilmės žmonės, ir mes tą puikiai žinome. Tai yra Ukrainos piliečiai, kurie yra rusų kilmės. Ir tie, kurie dabar kalba apie desovietizaciją Lietuvoje, to nesupranta. Juk gali būti taip, kad atvykusio ukrainiečio senelis ar močiutė guli tuose pačiuose kapuose. Jie tarnavo sovietinėje kariuomenėje ir žuvo Lietuvoje“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Politikas taip pat priduria, kad nededa dėti lygybės ženklo tarp dabartinio šovinistinio Rusijos režimo ir sovietinio lagerio XX amžiuje.

Ragina neieškoti to, kas skiria

Tuo tarpu advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė šiuo įtemptu laikotarpiu ragina neieškoti to, kas skiria, bet surasti tai, kas jungia.