Sparčiai judama vienalytės partnerystės link: Lenkija gavo spyrį iš EŽTT

Po EŽTT sprendimo keisti tvarką turės visos šalys?

Europos Žmogaus teisių teismas (EŽTT) sprendimu byloje Andersen prieš Lenkiją įpareigojo šią pripažinti kitoje užsienio valstybėje sudarytą vienos lyties asmenų santuoką nepriklausomai nuo to, kad Lenkijoje neegzistuoja galimybė teisiškai pripažinti tos pačios lyties asmenų šeimų santykių.

Tokia žinia ketvirtadienį pasidalino buvęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius, pridėjęs, kad EŽTT sprendimai yra teisiškai privalomi vykdyti visoms Europos Tarybos narėms, nepriklausomai, prieš kurią valstybę jie yra priimti [1].

„Remiantis šiuo EŽTT sprendimu, Lietuvos teismai turėtų įpareigoti civilinės metrikacijos skyrius registruoti užsienyje sudarytas tos pačios lyties santuokas.“ – pridūrė T. V. Raskevičius.

Užsienyje susituokusi homoseksuali pora padavė Lenkiją į EŽTT

2016 m. gegužę Jungtinėje Karalystėje susituokęs su tos pačios lyties partneriu lenkas susidūrė su sunkumais, kad jo santuoka būtų pripažinta Lenkijoje [2].

2017 m. vasario mėn. jis kreipėsi į Lenkijos valdžios institucijas su prašymu įregistruoti jo užsienyje sudarytą santuoką, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Lenkijos pareigūnai teigė, kad tos pačios lyties asmenų santuokos pripažinimas pažeistų pagrindinius šalies teisės principus.

Nepaisant sprendimo apskundimo, įskaitant kasacinį skundą Aukščiausiajam administraciniam teismui 2020 m., atsisakymas liko galioti.

Pareiškėjas pateikė skundą pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį, teigdamas, kad jo santykiai su partneriu Lenkijoje nėra teisiškai pripažįstami ar saugomi. Jis taip pat nurodė, kad šalyje nėra jokios kitos tos pačios lyties porų teisinio pripažinimo ar apsaugos formos. Byla buvo perduota Europos Žmogaus Teisių Teismui, kuris nagrinėjo, ar teisinio tos pačios lyties asmenų santuokų nepripažinimas Lenkijoje nepažeidžia pareiškėjo teisių pagal Konvenciją.

Lenkijoje pripažinta vienalytė santuoka, nors ji nėra įteisinta

Pareiškėjas teigė, kad dėl atsisakymo įregistruoti jo santuoką užsienyje Lenkijoje jis buvo priverstas gyventi užsienyje, o tai sukėlė stresą ir nerimą, turėjusį įtakos jo asmeniniam ir šeimyniniam gyvenimui. Teismas pažymėjo, kad šis klausimas turi įtakos ir pareiškėjo asmeninei, ir socialinei tapatybei, nes jis siekė savo tos pačios lyties santykių teisinio pripažinimo.

Manyta, kad šioje byloje taikytinas Konvencijos 8 straipsnis, apimantis tiek privatų, tiek šeimos gyvenimą. Teismas atmetė Lenkijos Vyriausybės prieštaravimus, kad pareiškėjas neišnaudojo visų vidaus teisinės gynybos priemonių ir kad jis nepatyrė didelių nepatogumų.

Teismas pripažino, kad nors pareiškėjas ir toliau gyveno Jungtinėje Karalystėje, jo santuokos nepripažinimas Lenkijoje neleido jam naudotis pagrindinėmis teisėmis, kuriomis gali naudotis stabilius santykius turinčios poros. Ši teisinė spraga Lenkijoje lėmė priverstinį gyvenimą užsienyje, sukėlusį asmeninių ir emocinių kančių. Teismas pripažino skundą priimtinu, leisdamas toliau nagrinėti galimą pareiškėjo teisių pažeidimą pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį.

Vienalytę partnerystę per užpakalines duris mėginama „prastumti“ ir Lietuvoje

Tuo tarpu, nors vienalytė partnerystė Lietuvoje nėra įteisinta, šią, kaip panašu, mėginama priimti tiesiai per aplinkui. Štai dar 2024-ųjų kovo 14 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Stambulo konvencija, skirta kovai su smurtu prieš moteris ir artimoje aplinkoje, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai – šis sprendimas atveria kelią ilgai įstrigusiam jos ratifikavimui. Teismas pabrėžė, kad konvencijoje minimos sąvokos, kaip „socialinė lytis“ ar „nestereotipiniai lyčių vaidmenys“, yra nukreiptos ne prieš biologinę lyčių sampratą, o prieš smurto priežastis, kilusias iš stereotipinių moterų vaidmenų.

Ir štai, staiga besibaigiant 2024 metams, Lietuvoje nuaidėjo precedento vertas teismo sprendimas – pirmą kartą oficialiai pripažinta, kad vienas vaikas gali turėti dvi mamas: Birutę Sabatauskaitę ir Jūratę Juškaitę.

Nors plačios informacijos apie bylą neskelbiama, spėjama, jog motinystė nustatyta remiantis DNR tyrimu, o tai reiškia, kad buvo taikytas pagalbinio apvaisinimo ir surogatinės motinystės modelis – procedūra, kuri Lietuvoje oficialiai draudžiama.

Kritikai, tarp jų ir Seimo narys Vytautas Sinica bei europarlamentaras Aurelijus Veryga, šį atvejį vadina politiniu manevru, neva sukonstruotu tam, kad būtų apeiti įstatymai ir pasiektas LGBT bendruomenės pripažinimas šeimos klausimu.

Tuo pat metu Konstitucinis Teismas paskelbė, kad draudimas skleisti informaciją apie tos pačios lyties šeimas prieštarauja Konstitucijai – tai simboliškai dar labiau sustiprino diskusijas apie šeimos sampratą, vaiko teises ir LGBT žmonių vietą Lietuvoje.

Galiausiai, dar visai neseniai – vos įsibėgėjus balandžiui – KT paskelbė, jog pagalbinio apvaisinimo procedūra turi būti prieinama visiems šeimos modeliams: tiek susituokusiems, tiek nesusituokusiems asmenims.

Ir štai po keleto dienų buvo pateikta ir visa ko „vyšnaitė ant torto“ – tas pats KT konstatavo, kad Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas, ribojantis ją tik vyro ir moters sąjunga, prieštarauja Konstitucijai.