Spaudimas Lietuvai ir iš BBC: dėl LRT – raginimas išbraukti įstatymo projektą iš darbotvarkės

EBU perspėja dėl LRT: mato grėsmę nepriklausomumui

Europos transliuotojų sąjunga išreiškė susirūpinimą dėl planuojamų LRT įstatymo pakeitimų, įspėdama, kad jie gali kelti realią grėsmę nacionalinio transliuotojo nepriklausomumui. Pasak organizacijos, Seimas ketina šį klausimą svarstyti jau po Velykų, nepaisydamas nei Venecijos komisijos rekomendacijų, nei kritiškų pastabų, kurias pateikė tiek Seimo teisininkai, tiek Lietuvos ir tarptautinė žurnalistų bendruomenė.

Tokia situacija, anot EBU, kelia abejonių dėl sprendimų pagrįstumo ir jų atitikimo demokratiniams standartams [1].

EBU vykdomoji valdyba akcentuoja, kad siūlomi pakeitimai gali iš esmės padidinti LRT pažeidžiamumą politiniam spaudimui. Ypač kritikuojamos nuostatos dėl finansavimo įšaldymo, galimybės lengviau atleisti transliuotojo vadovą bei galimo kišimosi į redakcinę veiklą.

Organizacija pabrėžia, kad tokie sprendimai silpnintų LRT gebėjimą vykdyti savo pagrindinę misiją – užtikrinti nepriklausomą, patikimą ir įvairiapusę informaciją visuomenei. Taip pat primenama Venecijos komisijos kritika, kurioje atkreiptas dėmesys ne tik į siūlomus pakeitimus, bet ir į patį jų rengimo procesą.

Siūlo parlamentui išbraukti įstatymo projektą dėl LRT

EBU taip pat akcentuoja, kad visuomeninė žiniasklaida negali būti redukuojama vien į rinkos spragų užpildymą – jos vaidmuo demokratijoje yra kur kas platesnis. Ji turi tarnauti visai visuomenei, siūlydama turinį, kuris informuoja, šviečia ir įtraukia. Todėl bet kokie sprendimai, galintys susilpninti šią funkciją, vertinami itin kritiškai.

Atsižvelgdama į situaciją, EBU vykdomoji valdyba ragina Seimą išbraukti šį įstatymo projektą iš darbotvarkės ir grįžti prie platesnių konsultacijų, įtraukiant tiek nacionalinius, tiek tarptautinius ekspertus. Organizacija taip pat deklaruoja pasirengimą bendradarbiauti, siekiant užtikrinti, kad galutiniai sprendimai atitiktų europinius nepriklausomos visuomeninės žiniasklaidos standartus.

Šią poziciją pasirašė aukščiausio lygio Europos transliuotojų vadovai, tarp jų – BBC, „France Télévisions“, Vokietijos, Švedijos ir kitų šalių atstovai.

LRT įstatymo projektas žengė pirmą žingsnį Seime

Tuo tarpu Seime kelią jau skinasi valdančiųjų siūlomi LRT įstatymo pakeitimai – jie įveikė pirmąjį balsavimą, nors sulaukė stiprios opozicijos kritikos ir alternatyvūs projektai buvo atmesti. Diskusijos dėl reformos kilo dar anksčiau, po nesėkmingų bandymų keisti LRT vadovo atleidimo tvarką, o darbo grupės veikla baigėsi opozicijai pasitraukus [2].

Valdančiųjų projekte numatoma pertvarkyti LRT valdyseną – steigti valdybą, didinti tarybos narių skaičių, peržiūrėti vadovo atleidimo sąlygas bei riboti išorinių kūrėjų dalyvavimą turinio kūrime. Kritikai pabrėžia, kad kai kurios nuostatos yra pernelyg plačios ir gali atverti kelią politiniam spaudimui, nors valdantieji teigia siekiantys skaidresnio ir efektyvesnio valdymo.

Opozicija siūlo alternatyvius sprendimus – mažinti tarybos narių skaičių ir platesnį vaidmenį suteikti nevyriausybinėms organizacijoms bei žurnalistų bendruomenei, taip mažinant politinę įtaką. Tuo pat metu diskusijas dar labiau kaitina siūlymai mažinti LRT finansavimą, kuriuos kritikai vadina bandymu daryti įtaką turiniui per biudžetą.

Prie nepritarimo prisijungė ir žurnalistų organizacijos, raginančios neskubėti ir sulaukti papildomų tarptautinių išvadų, nes dabartiniai pakeitimai, jų vertinimu, gali prieštarauti Europos žiniasklaidos laisvės principams.

D. Trumpas padavė BBC į teismą dėl kalbos iškraipymo

2025-ųjų pabaigoje JAV prezidentas D. Trumpas pradėjo vieną didžiausių teisinių kovų su žiniasklaida – jis pateikė 10 mlrd. dolerių ieškinį BBC, kaltindamas transliuotoją paskleidus klaidinančią ir jo reputacijai žalingą informaciją.

Ginčo epicentre atsidūrė BBC laida „Panorama“, kurioje buvo nagrinėjami 2021 m. sausio 6-osios įvykiai Vašingtone. D. Trumpo teigimu, dokumentikoje panaudotas montažas iškraipė jo kalbos turinį – skirtingos pasisakymų dalys buvo sujungtos taip, kad žiūrovams susidarytų įspūdis, jog jis tiesiogiai ragino minią žygiuoti į Kapitolijų ir imtis agresyvių veiksmų.

Nors vėliau BBC pripažino, kad montažas buvo klaidingas, ir oficialiai atsiprašė, prezidento komanda tvirtina, jog padaryta žala yra nepalyginamai didesnė nei vien redakcinė klaida. Pats transliuotojas jau paskelbė, kad nesutinka su ieškiniu ir yra pasirengęs gintis teisme, o tai reiškia ilgas ir brangias teisines procedūras, kurios gali kainuoti dešimtis milijonų ir tapti precedentu ne tik BBC, bet ir visai Vakarų žiniasklaidai.