Spaudžia –10 laipsnių: ar darbdavys gali versti dirbti lauke ir neskirti prastovos?

Dirbant per šalčius: kada stabdyti darbus, kada skelbti prastovą ir kokios darbuotojų teisės?

Žiemą statybų sektoriuje kylant temperatūrai žemiau nulio, darbdaviams tenka priimti sprendimus dėl darbų organizavimo, o darbuotojams – dirbti sudėtingesnėmis sąlygomis. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena: nei šaltis, nei sezoniškumas neatleidžia nuo pareigos užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.

Darbų stabdymas – darbdavio sprendimas įvertinus riziką

Teisės aktai nenumato konkrečios oro temperatūros, kada statybos darbai privalomai stabdomi. Tačiau darbdavys, įvertinęs profesinę riziką (darbo pobūdį, vėjo greitį, kritulius, jutiminę temperatūrą, galimybę laikytis technologinių reikalavimų), gali priimti sprendimą stabdyti tam tikrus darbus.

„Jeigu dėl meteorologinių sąlygų objektyviai neįmanoma užtikrinti darbuotojų saugos ar laikytis technologinių reikalavimų, darbdavys turi pareigą imtis sprendimų – keisti darbo organizavimą ar stabdyti darbus“, – pabrėžia Saulius Balčiūnas, VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius.

Kada skelbiama prastova?

Pagal Darbo kodeksą prastova gali būti skelbiama, kai darbdavys dėl objektyvių priežasčių, nesusijusių su darbuotojo kalte, negali suteikti darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo.

Tai gali būti taikoma ir tuomet, kai dėl didelių šalčių statybos darbų vykdyti neįmanoma, o kito tinkamo darbo nėra. Prastova turi būti tinkamai įforminta ir apmokama Darbo kodekso nustatyta tvarka, o darbuotojai – aiškiai ir laiku informuojami apie jos pradžią, trukmę bei apmokėjimo sąlygas.

Nemokamos atostogos – tik darbuotojo iniciatyva

VDI atkreipia dėmesį, kad darbdavys neturi teisės vienašališkai siųsti darbuotojų nemokamų ar kasmetinių atostogų dėl to, kad dėl šalčių nėra darbo. Tokios atostogos gali būti suteikiamos tik darbuotojo prašymu ir laisva valia.

Papildomos pertraukos ir šildomos patalpos

Kai darbuotojai dirba lauke, o aplinkos temperatūra žemesnė nei –10 °C, jiems privalo būti suteikiamos specialios pertraukos. Per 8 valandų darbo dieną jų bendra trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo dienos trukmei, pertraukos turi būti proporcingos darbo laikui, bet suteikiamos ne rečiau kaip kas pusantros valandos. Per pertraukas darbuotojai turi turėti galimybę sušilti patalpose, kuriose oro temperatūra ne žemesnė kaip 18 °C.

Darbdavys taip pat privalo aprūpinti darbuotojus tinkamais apsauginiais darbo drabužiais ir avalyne, saugančiais nuo žemos temperatūros ir vėjo.

„Šaltis – rimtas rizikos veiksnys. Todėl svarbu ne tik tinkama apranga, bet ir darbo bei poilsio režimo laikymasis. Specialios pertraukos nėra formalumas – jos būtinos darbuotojų sveikatai išsaugoti“, – akcentuoja S. Balčiūnas.

Kur kreiptis darbuotojams?

Jeigu darbuotojai mano, kad jų teisės pažeidžiamos ar nesudaromos saugios darbo sąlygos, jie pirmiausia gali kreiptis į padalinio vadovą, darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai ar darbdaviui atstovaujantį asmenį. Neišsprendus klausimo – į Valstybinę darbo inspekciją.

VDI primena, kad darbuotojai turi teisę reikalauti saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų nepriklausomai nuo sezono ar oro sąlygų.

Pranešimą parengė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija.

Už pranešimų spaudai turinį atsako juos parengę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.