Sportininkų mirtys kelia klausimų: kalti skiepai ar per didelis fizinis krūvis?

Sąsajos tarp sportininkų mirčių ir vakcinų nėra tik konspiracinės teorijos?

Žmones visuomet ištikdavo mirtis: tiek visiškai jaunus ir iš pažiūros, pačiame jėgų žydėjime esančius, tiek ir tuos, kurie visą gyvenimą kamavosi įvairiomis ligomis ir sveikatos problemomis. Vis dėlto, pandemijos fone – mirtys išskirtinai tapo siejamos su COVID-19 liga ir jos sukeltomis komplikacijomis. Remiantis oficialia valstybės statistika, vien Lietuvoje per 2020-uosius mirė 43,5 tūkst. žmonių: šis skaičius, lyginant su 2019-ais, padidėjo 13,8 proc. Net ir kovojant su koronavirusu, 2020-ais daugiausia gyvybių nusinešė kraujotakos siste­mos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys [1].

Kadangi 2021-aisiais plačiu ir globaliu mastu pradėta vykdyti vakcinacijos kampanija, dalis pandemiją atidžiai vertinančiųjų ima spekuliuoti, ar itin padažnėjusios, netikėtos, kartais net itin jaunų, sveikų bei profesionaliai sportuojančių asmenų mirtys gali būti sietinos būtent su vakcinomis ir jų sukeltomis komplikacijomis? Dar praėjusiųjų metų pabaigoje dalis žiniasklaidos ir socialinių tinklų vartotojų pastebėjo įdomią, tačiau itin niūrią tendenciją: išaugo sportininkų mirčių skaičius.

Įprastai sveikais ir stipriais laikyti atletai tiesiog susmukdavo viduryje varžybų ar treniruočių, o jų gyvybė užgesdavo per keletą minučių. Ne vieną tokį atvejį nušvietė ir pasaulinė, ir mūsų vietinė žiniasklaida, o socialinėje erdvėje pasirodė tinklaraščių įrašai ir įvairūs sąrašai, kuriuose, beveik šimtas, o kai kuriais atvejais, ir daugiau atletų, kurie dėl vienokių širdies sutrikimų per pastaruosius metus iškeliavo anapilin itin staiga ir netikėtai. Vakcinų šalininkai akcentuoja didžiulį atletų fizinį krūvį, įtampą ir net neleistinų medžiagų vartojimą. Tuo tarpu skeptikai ragina atsižvelgti į vakcinas: juk atletams skiepas dažniausiai yra tiesiog būtinas, norint toliau tęsti karjerą.

Mirtys rungtynių metu sukrečia ir verčia spekuliuoti

Vieni staigūs sportininkų sveikatos sutrikimai baigėsi gana laimingai. Čia prisiminti galime ir Europos futbolo čempionato rungtynes, kuriose Danijos rinktinės lyderis Christianas Eriksenas patyrė širdies smūgį. Vis tik, jį išgelbėti pavyko, o sportininkas šiuo metu yra vėl sugrįžęs į normalų gyvenimą bei treniruojasi. Danijos futbolininkui Wessamui Abou Ali, kuris vietinės antrosios lygos varžybų metu patyrė širdies smūgį taip pat pavyko išsikapstyti. Tačiau, ne visi atvejai baigėsi taip laimingai [2].

Belgijos futbolininkas mėgėjų lygoje, Jensas De Smetas, taip pat pasijuto blogai rungtynėse, o jį nuvežus į ligoninę, padėti jam jau nebebuvo galima. Per treniruotę užgeso ir Naujosios Zelandijos futbolininko Lee Moseso gyvybė, o dėl širdies smūgio mirė ir 17-metis Jungtinės Karalystės talentas Dylanas Richas. Deja, bet tokių atvejų ne vienas ir ne du. Vienas paskutiniųjų nutiko Graikijoje: vietos futbolininkas Aleksandras Lampis tiesiog susmuko viduryje rungtynių. 21-erių sportininko išgelbėti nepavyko: stadione nebuvo defibriliatoriaus, o greitoji atvyko vėliau nei per 20 minučių [3].

Rungtynių organizatorių aplaidumas gali būti pastebimas. Ne vienas įvykis sporto rungtynėse parodė, kad defibriliatorius yra būtinas sportiniuose renginiuose ne tik dėl pačių sportininkų saugumo, bet ir dėl fanų. Taigi, ar it iš gausybės rago pasipylusias sportininkų mirtis galima susieti su organizatorių ar net tų pačių medikų aplaidumu? Vis dėlto, netekčių skaičius atrodo pernelyg didelis ir staigus. Be to, juk sportininkai visuomet buvo aktyvesni nei eiliniai piliečiai: didesnis fizinis krūvis reiškia ir atitinkamą pasiruošimą. Taigi, tokie liūdnai pasibaigiantys įvykiai ir kelia pagrįstą nerimą.

Mirčių gali būti ir žymiai daugiau nei skelbia žiniasklaida

Interneto platybėse didžiulio susidomėjimo sulaukę sąrašai, kuriuose fiksuotos net keliasdešimt arba net 108 FIFA futbolininkų mirtys vien per pastaruosius metus kelia daug klausimų, o atsakymų stinga. Dalis asmenų skuba sujungti turimą informaciją, jog daugelis mirčių yra siejamos su širdies sutrikimais ir nutiko būtent per šį laikotarpį, kai visuomenę, ir žinoma sportininkus, pasiekė masinės vakcinos [4].

Kai kurie vakcinomis ir apskritai, pandemijos tematika itin besidomintys teigia, kad sveikų, fiziškai aktyvių, stiprių ir jaunų asmenų mirtys yra akivaizdus įrodymas, kad tradicinė medija nėra teisi, teigdama, kad sportininkai, kurie atsisako vakcinos yra jos oponentai ar „antivakseriai". Nors šiuo metu nėra gausu tyrimų ir informacijos siejančios COVID-19 vakcinas su sportininkų mirtimis, trūksta ir faktų, kad tai nėra susieta, todėl vietos diskusijoms – apstu.