Sporto organizacijos reikalauja užtrenkti duris rusams ir baltarusiams, bet lietuviai vis dar varžosi Rusijoje?

Lietuvoje rengiamose varžybose negalėtų dalyvauti „nedraugiškų valstybių“ piliečiai

Lietuvos sporto bendruomenė vieningai kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus, ragindama imtis griežtesnių teisinių priemonių. Pagrindinis reikalavimas – aiškiai uždrausti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimą Lietuvoje vykstančiose varžybose. Šį kreipimąsi pasirašė net 31 skirtingų sporto šakų federacijų ir organizacijų atstovas.

Toks platus palaikymas rodo ne pavienę iniciatyvą, o bendrą sporto sektoriaus poziciją. Sporto federacijos aiškiai signalizuoja, kad dabartinė praktika, kai kiekviena organizacija sprendimus priima savarankiškai, nebėra tvari. Pasak jų, atsakomybė neturėtų kristi ant pavienių organizatorių pečių, nes sprendimai šiuo klausimu turi nacionalinę reikšmę [1].

Didžiausia problema – teisinis vakuumas. Nors moralinė pozicija dėl karo Ukrainoje, pasak jų, yra aiški, realybėje sporto organizacijos vis dažniau susiduria su situacijomis, kuriose trūksta konkrečių įrankių veikti.

Tarptautinis spaudimas šių šalių piliečiams ir toliau auga, o kai kurie sportininkai į varžybas bando grįžti pasitelkdami neutralios vėliavos statusą, kas dar labiau komplikuoja sprendimų priėmimą Lietuvoje.

Siūlo keisti įstatymo raidę

Būtent todėl siūloma pereiti nuo deklaracijų prie konkrečių veiksmų – keisti įstatymus. Siekiama, kad draudimas būtų aiškiai apibrėžtas teisės aktuose ir galiotų visais atvejais, nepriklausomai nuo sportininkų statuso ar formalių aplinkybių. Tokia tvarka suteiktų sporto organizacijoms tvirtą pagrindą ir leistų išvengti skirtingų interpretacijų.

Sporto bendruomenė taip pat akcentuoja, kad šis klausimas peržengia sporto ribas. Tai esą susiję su valstybės vertybine laikysena, užsienio politika ir saugumu.

Todėl šie nurodo besiviliantys, kad politiniai sprendimai bus priimti koordinuotai ir greitai, aiškiai parodant, jog Lietuva išlaiko nuoseklią poziciją ir solidarumą su Ukraina.

Lietuvos galiūnų pavardės sužibo Sibiro varžybose

Tačiau nepaisant to, du Lietuvos sportininkai kovo mėnesį dalyvavo Krasnojarske vykusiose „Siberian Power Show“ galiūnų varžybose. Turnyre pasirodė Audrius Jokūbaitis ir Vilius Jokužys – abu jie varžėsi tarptautinėje konkurencijoje, nepaisant sudėtingo geopolitinio konteksto [2].

Geriausiai iš lietuvių sekėsi A. Jokūbaičiui, kuris varžybose užėmė šeštą vietą ir į sceną žengė su Lietuvos trispalve. Tuo metu V. Jokužys liko penkioliktas. A. Jokūbaitis laikomas vienu stipriausių šalies galiūnų – pernai Lietuvos čempionate jis buvo iškovojęs trečiąją vietą.

Europos šalys atsisakė žygiuoti kartu su Rusija paralimpinių žaidynių atidaryme

O štai dar vasarį grupė Europos šalių nusprendė boikotuoti Milano–Kortinos paralimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją, taip išreikšdamos solidarumą su Ukraina. Tokį sprendimą paskatino Tarptautinio paralimpinio komiteto sprendimas leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti žaidynėse su nacionaline simbolika, o tai reiškia, kad jų vėliavos būtų nešamos ir oficialioje ceremonijoje [3].

Prie Ukrainos prisijungė ir Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Suomija, Nyderlandai, Čekija bei Norvegija, atsisakiusios žygiuoti kartu su Rusijos delegacija.

Lietuvos paralimpinio komiteto generalinė sekretorė Asta Narmontė teigė, kad sprendimas buvo netikėtas ir sukėlė didelį nusivylimą bendruomenėje. Tuo metu Rusijos reakcija buvo sarkastiška – užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, jog dėl tokio sprendimo tik „oras bus švaresnis“.