Sporto rūmų likimas kaitina aistras: mitinge valdžiai pasiųstas griežtas signalas

Į aikštę – dėl Sporto rūmų ateities

Kas laukia Vilniaus koncertų ir sporto rūmų – naujas gyvenimas ar lėtas nykimas? Šis klausimas pirmadienį į Vinco Kudirkos aikštę subūrė apie šimtą žmonių. Tautos forumo surengto mitingo dalyviai ragino valdžią nebedelsti ir aiškiai apsispręsti, kokia ateitis laukia vieno žinomiausių sostinės pastatų.

Susirinkusieji laikė plakatus, kuriuose kėlė klausimus, kam priklauso teisė spręsti dėl Sporto rūmų ir ar valstybė pakankamai tvirtai gina savo interesus. Mitingo pradžioje prisimintas Baltijos kelias, pasveikinta Nepriklausomybės dieną mininti Estija, išreikštas palaikymas Ukrainai. Dalyviai susikibo rankomis ir sugiedojo Lietuvos himną [1].

Vienas mitingo organizatorių Vytautas Radžvilas teigė, kad nėra pagrindo atsisakyti Sporto rūmų rekonstrukcijos. Jo vertinimu, Lietuvos valdžia turėtų savarankiškai priimti sprendimus ir nepasiduoti kitų organizacijų spaudimui.

„Šiandien Lietuva susiduria su situacija, kai pora asmenų atėję į Vyriausybę, nežinia kam atstovaujantys ir nežinia kieno įgalioti pasako: „Mes draudžiame jums tai daryti“. Ar suvereni valstybė ir jos valdžia gali pasiduoti tokiems veiksmams, kurių kitaip kaip spaudimu ir šantažu pavadinti neįmanoma?“ – BNS kalbėjo V. Radžvilas.

Organizatoriai iš valdžios tikisi konkrečių veiksmų

Mitingo rengėjai mano, kad anksčiau svarstytų planų Sporto rūmus paversti konferencijų ir kongresų centru stabdymui įtakos turėjo dalies žydų organizacijų prieštaravimai. Jie baiminasi, kad ilgai nepriimant sprendimo pastatas toliau nyks ir ateityje jo išsaugojimas taps dar sudėtingesnis bei brangesnis.

Akcijos metu paskelbtoje rezoliucijoje Vyriausybė paraginta iki rugsėjo 1-osios priimti kelis esminius sprendimus. Organizatoriai nori, kad būtų aiškiai nustatytas rekonstrukcijos finansavimo modelis, pasirinktas darbų rangovas ir skirtos lėšos pasiruošimo darbams.

V. Radžvilas pabrėžė, kad akcija surengta darbo dieną, todėl jos dalyvių skaičius esą nėra svarbiausias rodiklis. Pasak jo, mitingu pirmiausia norėta pasiųsti signalą valdžiai, kad visuomenėje yra žmonių, pasirengusių aktyviai ginti Sporto rūmų išsaugojimo idėją.

„Yra darbo diena, tokių akcijų prasmė pirmiausia yra simbolinė, nes valdžia turi matyti, kad ne visi žmonės miega, kad yra Lietuvos piliečių, kurie supranta Sporto rūmų svarbą ir nėra nusiteikę pasyviai stebėti, kol jie galiausiai tiek sunyks, kad beliks pasakyti: „juos belieka griauti“. Mes šito nenorime leisti“, – kalbėjo politikas.

Dėl būsimos paskirties bendro sutarimo vis dar nėra

Sporto rūmų ateitis jau kurį laiką yra diskusijų objektas. Seime buvo svarstomas siūlymas pastatą pritaikyti kongresų centrui, kartu įamžinant šioje teritorijoje buvusias senąsias žydų kapines ir Sąjūdžio istoriją. Pagal tokį modelį pastatas būtų ne tik renginių vieta, bet ir istorinei atminčiai skirta erdvė.

Vis dėlto dalis žydų bendruomenės tokiam variantui nepritaria. Jos atstovai norėtų, kad Sporto rūmai būtų pertvarkyti į Lietuvos žydų istorijos memorialą. Dėl skirtingų požiūrių galutinis sprendimas kol kas nepriimtas.

Seimo Kultūros komitetas klausimo svarstymą atidėjo iki rudens – planuojama sudaryti darbo grupę, kuri tiksliau apibrėžtų būsimas pastato funkcijas. Taip pat numatyta siekti, kad dabar regioninės reikšmės kultūros paveldo objektu laikomi Sporto rūmai gautų nacionalinės reikšmės saugomo objekto statusą.

Anksčiau parengtame rekonstrukcijos projekte buvo numatyta įrengti konferencijų erdves, biblioteką, kultūros ir informacijos centrą, Atgimimo bei Sąjūdžio ekspozicijas, taip pat žydų istorijai skirtą memorialinę ir edukacinę erdvę.