Šri Lanką jau krečia ekonominė krizė: trūksta maisto ir degalų, išjungiamas elektros tiekimas

Krizė ir masiniai protestai Šri Lankoje

Indijos vandenyne esančią Šri Lanką krečia ekonominė krizė: valstybė pritrūko užsienio valiutų kapitalo, šalyje kasdien 13-ai valandų nutraukiamas elektros energijos tiekimas, stabdomos suplanuotos operacijos, pradedamas riboti degalų kiekis, stokojama elementarių maisto ir buities produktų [1].

Tokia situacija iššaukė masinius protestus ir nepasitenkinimą valdžia, o į gatves išeina net seniai Šri Lankoje negyvenantys piliečiai, reikalaujantys, kad jų gimtinėje įvyktų pasikeitimai.

Socialistinę šalį ištiko krachas

Šri Lanka išgyvena vieną iš didžiausių ekonominių krizių nuo 1948-ųjų, kai paskelbė atkurianti savo nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės.

Šalyje kur gyvena apie 22 mln. gyventojų įsivyravo chaosas: griūvanti ekonomika stabdo pramonę, būtinųjų paslaugų tiekimą ir trikdo eilinių gyventojų gyvenimą.

Viduryje Indijos vandenyno esančiai salai ėmė trūkti užsienio valiutos, ypač JAV dolerių, atsargų. Užsienio valiutos atsargos per pastaruosius dvejus metus sumažėjo 70 proc. ir vasario mėn. sudarė vos 2,31 mlrd. JAV dolerių. Dėl šios priežasties, tapo neįmanoma atsiskaityti net už būtiniausius importuojamus produktus: naftą, buitines prekes, maisto produktus.

Dėl to, valstybinė elektros energijos monopolininkė jau beveik savaitę riboja elektros energijos tiekimą. Iš pradžių elektra nebuvo tiekiama po septynias – dešimt valandų, o dabar jau po trylika. Dar labiau griežtinti elektros tiekimo nuostatas pasirinkta esą todėl, kad ekonominei situacijai išliekant įtemptai, šalis ėmė stokoti išteklių, reikalingų elektros generatoriams maitinti.

Dėl visos šios situacijos kenčia gyventojai: ligoninės negali dirbti pagal planą, priverstinai sustabdomos operacijos ir kitų būtinų medicininių paslaugų teikimas, kyla grėsmė žmonių gyvybei.

Nors Šri Lankoje daugiau kaip 40 proc. elektros energijos yra pagaminama iš vandens, paskutiniu metu dalyje rezervuarų pavojingai išseko vandens lygis, o salyną kankino sausra [2].

Kita dalis energijos šalyje pagaminama deginant anglis, tačiau pastaroji medžiaga turi būti importuojama, o to padaryti neįmanoma: Šri Lanka negali susimokėti už šias prekes.

Visuomenines paslaugas teikiančių įstaigų vadovai jau kreipėsi į šalies valdžią su prašymu paraginti privačias ir valstybines įmones leisti žmonėms dirbti iš namų. Taip būtų siekiama sutaupyti ne tik elektros energiją, tačiau ir deficitu tampančius degalus.

Šalies degalų tiekėjų asociacija pranešė, kad dėl susidariusios krizės, ribojamas ir degalų tiekimas. Trūksta dyzelino, kuris būtinas ne tik privatiems vairuotojams, bet ir viešajam transportui.

Paskutiniais mėnesiais degalų kainos Šri Lankoje ne kartą buvo didinamos: nuo metų pradžios benzinas pabrango beveik dvigubai, o dyzelinas net 76 proc.

Visuomenė nėra patenkinta valdžios pasirinktu krizės valdymo modeliu

Dėl susiklosčiusios situacijos šalyje vyksta masiniai protestai, kurių dalis buvo persikėlusi net prie prezidento rezidencijos. Siekiant suvaldyti įtampą prezidentas Gotabaya Rajapaksa įvedė komendanto valandą, tačiau įpykusių vietinių tai nesustabdė.

Sostinėje Kolombe opoziciją palaikantys protestuotojai porą valandų priešinosi saugumo pajėgoms, bet galiausiai išsiskirstė taikiai. Tačiau Kandžio mieste nepavyko išvengti ir jėgos panaudojimo. Ten policija į susirinkusius žmones šaudė vandens patrankomis ir naudojo ašarines dujas [3].

Savo nepritarimą valdžiai išreiškė net ir Šri Lankos piliečiai, kurie šiuo metu gyvena svetur. Pastarosiomis savaitėmis į protestus rinktasi Los Andžele, Kalifornijoje, Stateno saloje, Niujorke. Protestuotojai reikalauja, kad prezidentas ir ministras pirmininkas paliktų savo postus [4].

***

Šri Lanka anksčiau buvo žinoma Ceilono vardu. Šią salą XVI a. pradžioje užėmė keliautojai ir pasaulio atradėjai portugalai, vėliau juos pakeitė olandai. 1785 m. salą užėmė anglai, o po 17 metų ji tapo imperialistinės britų politikos dalimi ir kolonija. Nepriklausomybę Šri Lanka iškovojo 1970 m.