Statistika: ginčus dažniausiai inicijuoja darbuotojai, daugėja problemų su užsieniečiais

Tik 4 proc. su darbu susijusių skundų atkeliauja darbdavio iniciatyva

Darbo ginčų komisijos (DGK) Lietuvoje išlieka svarbiausiu mechanizmu sprendžiant darbuotojų ir darbdavių nesutarimus. Naujausi statistiniai duomenys atskleidžia, kad net 96 proc. visų kreipimųsi į šią instituciją kyla iš darbuotojų pusės, o darbdaviai su skundais kreipiasi tik apie 4 proc. atvejų.

Daugiausia darbdavių pateikiami skundai susiję su turtinės žalos atlyginimu darbuotojui. Pagal Lietuvos darbo kodeksą (DK), kiekviena darbo sutarties šalis turi atlyginti dėl jos kaltės kitai šaliai padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Turtinė žala gali apimti tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas.

Tačiau dažniausiai darbdaviai, kurie kreipiasi į DGK, siekia iš darbuotojų atgauti padarytą turtinę žalą, atsiradusią dėl darbuotojo veiksmų ar neveikimo.

Daugėja darbo skundų su ukrainiečiais, baltarusiais ir kitais užsieniečiais

Įdomu tai, kad pastaraisiais metais vis daugiau ginčų pradeda kilti su užsienio šalių piliečiais. Ypač dažnai tai būna Baltarusijos, Ukrainos ir kitų trečiųjų šalių piliečiai, dirbantys Lietuvoje.

DGK darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė pastebi, kad tai kelia papildomų teisinių iššūkių, kadangi reikia atsižvelgti į tarptautinius teisinius aspektus ir Darbo kodekso reikalavimus.

Pasak I. Janukevičienės, Darbo kodeksas numato, kad jei darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje šalyje, darbo ginčas turi būti nagrinėjamas toje šalyje. Lietuvoje toks ginčas gali būti nagrinėjamas tik tuo atveju, jei abi šalys susitaria dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos.

Teismas nusprendė, kad Lietuvoje dirbęs baltarusis negali bylinėtis mūsų šalyje

Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas neseniai priėmė nutartį, kurioje nusprendė, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčo, kai Baltarusijos piliečiui buvo iškelta byla dėl žalos atlyginimo. Nors darbuotojas turėjo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, teismas nusprendė, kad tai nebuvo pakankama priežastis manyti, jog jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.

Šis teismo sprendimas yra itin reikšmingas praktikoje sprendžiant tarpvalstybinius darbo ginčus ir gali turėti įtakos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, kadangi tinkamas darbo sutarties sąlygų ir ginčų sprendimo mechanizmų pasirinkimas gali padėti išvengti teisinių problemų.

Parengta pagal Valstybinės darbo inspekcijos informaciją.