Vienas įrašas.549 595akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Net 65 proc. gyventojų nepritaria dabartinei kovos su virusu strategijai

1 šaltiniai
Net 65 proc. gyventojų nepritaria dabartinei kovos su virusu strategijai
Apklausa atskleidė, kad 65 proc. gyventojų nepritaria griežtoms ribojimo priemonėms kovojant su COVID-19, o 72 proc. nesutinka su ligos išmokų neapmokėjimu neskiepytiems.
Komentuoti (0)

Atlikta apklausa parodė, kad didžioji dalis gyventojų nepateisina dabartinių ribojimų

Sveikatos teisės institutas (STI) pateikė rugsėjo 9–16 dienomis vykdytos „Vilmorus“ apklausos rezultatus, kaip Lietuvos gyventojai vertina dabartines priemones kovojant su pandemija. Anot sociologės dr. Živilės Advilonienės, apklausoje neturėjo lemiamos įtakos tokie sociodemografiniai rodikliai kaip amžius, lytis, išsilavinimas, socialinė padėtis, vienam šeimos tenkančios pajamos ir gyvenamoji vieta. O nepriklausomai nuo jų, vidutiniškai net 60–75 proc. gyventojų mano, kad pats laikas būtų išmokti gyventi su virusu atsisakant žmogaus teises varžančių ribojimų [1].

Apklausos duomenimis, net 65 proc. gyventojų mano, kad gyventi su virusu reiškia išmokti be žmogaus teisių ir laisvių ribojimų. Tuo tarpu 21 proc. mano, kad turėtume ir toliau taikyti griežtus ribojimus, o likę 12 proc. negalėjo atsakyti.

STI atlikta apklausa taip pat paneigė mitą apie medicininių kaukių dėvėjimo viešosiose patalpose veiksmingumą, mat net 85 proc. gyventojų atsakė jas keičiantys rečiau nei po kiekvieno panaudojimo ir vos 14 proc. jas dėvi taip, kaip priklauso.

Anot farmakologo doc. dr. Rimo Jankūno tokie rezultatai tik dar labiau patvirtina Suomijos, Norvegijos, Švedijos pavyzdžius, kuriose kaukių dėvėjimo prievolės nėra, mat jos geriausiai tvarkosi su COVID-19 pandemija, kai tuo tarpu, Lietuvoje bei Lenkijoje, kur šis reikalavimas buvo privalomas, fiksuotas didžiausias perteklinių mirčių skaičius. Kalbant apie mokyklas, tai mokinių privalomam kaukių dėvėjimui nepritarė net 54 proc. gyventojų, pritarė – 32 proc [1].

Kaukių dėvėjimas

Vaikų vakcinavimas nėra tikslingas, o labiau sunerimti derėtų dėl įprasto gripo

Galimybių paso įvedimui nepritarė 54 proc. apklaustųjų, tačiau net 42 proc. šiai idėjai pritarė, nes mano, kad galimybių pasas suteikia galimybę saugiai naudotis paslaugomis, o 11 proc. pritarė jam todėl, kad jis veikia kaip paskata skiepytis, praneša STI.

Vis dėlto, anot gydytojos prof. dr. Dalios Reginos Railaitės, tarp kai kurių paskiepytųjų egzistuoja nuostata, kad užsikrėsti ir platinti viruso jie nebegali, todėl šiuo metu ir turime tokius skaičius, kas yra tiesioginė neteisingo visuomenės informavimo pasekmė.

Svarbu ir tai, kad šiuo metu jau skiepijant vaikus nuo 12 metų, net 51,3 proc. šiam veiksmui nepritaria, nes nėra aiškios ilgalaikės vakcinos pasekmės. Tuo tarpu 24 proc. su vaikų skiepijimu sutinka, nes mano, kad tai apsaugo ir pačius vaikus, ir šalies senjorus nuo viruso plitimo.

Imunologo Gintaro Zaleskio teigimu, toks suaugusiųjų nepritarimas vaikų vakcinavimui yra pamatuotas dėl jau gautų rezultatų, rodančių, kad įprastas gripas 0–14 m. grupėje esantiems vaikams yra net iki 1,5–7,5 karto pavojingesnis nei koronavirusas. O pagrindiniai klinikiniai tyrimai esą dar nebus baigti kelis ateinančius metus.

Dabartiniai ribojimai

Vis dar klaidingai manoma, kad galimybių paso turėjimas apsaugo nuo viruso

Gyventojų taip pat buvo pasiteirauta, ar šie pritariantys, kad nepasiskiepijusiems asmenims susirgus COVID-19 nebūtų mokamos ligos išmokos. 72 proc. tam nepritarė, nes visi, mokantys valstybei mokesčius turi teisę į išmokas ir 15 proc. pritarė argumentuodami, kad tokių ligonių gydymas yra labai brangus [1].

Taip pat net 74 proc. apklaustųjų nepritaria idėjai nušalinti neskiepytus darbuotojus nuo darbo dėl to, nes kiekvienas turi teisę apsispręsti, o tai, kad nesiskiepijai dar nereiškia, kad ir toliau negali platinti viruso. 21 proc. teigė manantis, kad nesiskiepiję asmenys gali užkrėsti kitus, o sprendimas nušalinti nuo darbo tik paskatina vakcinuotis.

Net 68 proc. apklaustųjų taip pat pasisakė ir prieš galimybę studijuoti tik turintiems galimybių pasus, mat skiepai yra kiekvieno apsisprendimo laisvė ir netgi turintys šiuos pasus gali ir toliau platinti virusą. 21 proc. su galimybių pasais studijose sutiko.

Pasak prof. dr. D. R. Railaitės, tokios sąvokos kaip „teisė būti neužkrėstam“ apskritai niekada nebuvo nei medicinoje, nei kur kitur, nes žmogus gyvena virusų ir bakterijų apsuptyje, o užkrečiamųjų ligų aplink mus yra daugybė [1].

Galimybių pasas

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.