Vienas įrašas.549 593akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Stiprinama autorių ir gretutinių teisių apsauga: vogti turinį iš socialinių platformų taps dar sudėtingiau

•Naujienos•G. B.
2 šaltiniai
Stiprinama autorių ir gretutinių teisių apsauga: vogti turinį iš socialinių platformų taps dar sudėtingiau
Nuo šiol autorių teisių apsauga bus griežtesnė, o interneto platformos turės didesnę atsakomybę už vartotojų įkeltą turinį.
Komentuoti (0)

Keičiasi nuostatos, pagal kurias saugomos autorių gretutinės teisės

Nuo šiol iš interneto vogti autorinius darbus bus nepalyginamai sunkiau ir atsakomybė už tokias vagystes bus didesnė. Kovo 24 d. Seimas priėmė Kultūros ministerijos ir Vyriausybės parengtas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas. Šiomis pataisomis numatoma, jog kuriamas turinys bus saugomas griežčiau, tačiau vartotojai turės daugiau galimybių pasiekti kitose šalyse esančių transliuotojų perduodamas internetines televizijos ir radijo programas [1].

Pagal pakeisto įstatymo nuostatas, internetinėms transliavimo paslaugoms, kurias teikia transliuojančios organizacijos, bus taikomas kilmės šalies principas.

Tai reiškia, kad teises, reikalingas įtraukiant tam tikras programas į transliuotojo internetines paslaugas, reikės įgyti tik pagrindinėje transliuotojo įsisteigimo šalyje [2].

Pagal atnaujintą įstatymą taip pat bus reguliuojamas tiesioginis signalų perdavimas: signalų perdavimo būdas, kuriuo transliuotojai transliuoja savo programas ne tiesiogiai jas perduodami visuomenei ryšio priemonėmis, bet per signalų skleidėjus.

Numatoma, kad reguliavimas bus taikomas ne tik kabeliniam retransliavimui, kaip kad buvo iki šiol, bet visoms retransliavimo paslaugoms, nepriklausomai nuo technologinių signalo perdavimo priemonių ar būdų.

Visoms retransliavimo paslaugoms, kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešam paskelbimui arba jų viešam prieinamumui bus taikomas privalomasis kolektyvinis teisių administravimas. Tai reiškia, kad įgyti reikiamas teises bus galima ne iš atskirų teisių turėtojų asmeniškai, o iš kolektyvinio administravimo organizacijų.

Pokyčiai autorių teisių srityje

Įstatymo pataisos palies ir turtinių teisių apribojimus, kurie nurodo, ką ir kaip galima naudoti be autoriaus, atlikėjo ar duomenų bazės gamintojo leidimo ir be autorinio atlyginimo.

Toks pokytis suteiks vartotojams daugiau galimybių naudotis autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių saugoma medžiaga švietimo, mokslinių tyrimų, duomenų analizės ir kultūros paveldo išsaugojimo tikslais.

Taip pat, numatoma detaliau reglamentuoti individualius sutartinius santykius ir nustatyti bendras autorių ir atlikėjų teises:

  • teisę gauti informaciją apie atlyginimą bei kūrinių ar įrašų naudojimą;
  • teisę prašyti papildomo atlygio, kai iš pradžių sutartas atlygis, palyginus su vėlesnėmis gautomis pajamomis, tampa neproporcingai mažas;
  • teisę nutraukti ar pakeisti sutartį, kai kūrinys ar įrašas yra nenaudojamas.

Taip užtikrinamas skaidrumas bei tinkamas atlyginimas autoriams ir atlikėjams, stiprinama jų derybinė pozicija.

Elektroninės spaudos leidėjų nuostatos aktualios socialinių platformų vartotojams

Atnaujintos įstatymo nuostatos liečia ir elektroninės spaudos leidėjus. Jie nuo šiol bus pripažįstami teisių turėtojais, todėl įgauna išimtines turtines teises pasirinktinai leisti arba neleisti internete atgaminti ir padaryti viešai prieinamą elektroninį spaudos leidinį, kiek tai susiję su naudojimo būdais, kuriuos taiko informacinės visuomenės paslaugų teikėjai.

Leidimų įvedimas už elektroninių spaudos leidinių naudojimą internete sudarys galimybes elektroninės spaudos leidėjams, žurnalistams, fotografams gauti pajamų už tokį naudojimą, daugiau investuoti į turinio gamybą ir taip plėtoti spaudos sklaidą internete.

Su tokiu pokyčiu numatoma ir didesnė atsakomybė interneto platformoms. Jos privalės nustatyti reikalavimus, kaip naudoti saugomą turinį, kurį įkėlė patys naudotojai ir numatyti sąlygas, kada atsakomybė platformoms netaikoma, ir kaip sprendžiami ginčai.

Taip sustiprinamos teisių turėtojų pozicijos derantis ir reikalaujant atlygio už jų turinio naudojimą interneto platformose („Facebook“, „YouTube“), į kurias turinį kelia naudotojai.

Seimo Kultūros komiteto pastangomis įstatymas papildytas nuostatomis, kad, kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą už tokių teisių naudojimą yra ir neperleidžiama.

Seimo priimtu įstatymu į nacionalinę teisę perkeliamos dviejų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatos: dėl naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms (direktyva (ES) 2019/789) ir dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (direktyva (ES) 2019/790).

Įstatymas įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.