Stiprinama Lietuvos Šaulių sąjunga: rekordinis finansavimas 2026 metams

Krašto apsaugos ministerija su Šaulių sąjunga pasirašė sutartį, pagal kurią finansavimas kitąmet sieks 24,2 mln. eurų

Sausio 8 dieną krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ir Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas Linas Idzelis pasirašė sutartį, pagal kurią 2026 metais Šaulių sąjungos finansavimas sieks 24,2 mln. eurų. Tai – rekordinė suma organizacijos istorijoje ir maždaug 30 procentų didesnis finansavimas nei pernai, kai buvo skirta iki 20,7 mln. eurų.

Per pastaruosius šešerius metus Šaulių sąjungos biudžetas išaugo daugiau nei 12 kartų. Krašto apsaugos ministerija šį augimą sieja su sparčiai didėjančiu organizacijos vaidmeniu visuotinėje gynyboje, išaugusiomis atsakomybėmis ir nuosekliai didėjančiu narių skaičiumi. 2025 metų pabaigoje Šaulių sąjunga vienijo daugiau nei 18 tūkst. narių. [1]

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžė, kad pasirašyta sutartis yra ilgalaikio valstybės įsipareigojimo dalis.

„Sparčiai augantis Lietuvos šaulių sąjungos vaidmuo rengiant piliečius tiek ginkluotam, tiek neginkluotam pasipriešinimui aiškiai parodo šios organizacijos svarbą visuotinėje gynyboje. Valstybė, stiprindama nacionalinį saugumą, privalo nuosekliai investuoti į organizacijas, kurios didina visuomenės atsparumą ir pilietinį pasirengimą“, – teigė ministras.

Daugiau lėšų skiriama pasirengimui ir materialinei bazei

Pasak Šaulių sąjungos vadovybės, didžioji dalis papildomo finansavimo bus nukreipta į praktinius poreikius. Lėšos bus naudojamos nuosekliai šaulių rengimo sistemai, naujų narių pritraukimui, vienetų modernizavimui ir aprūpinimui.

Planuojami lauko uniformų, ekipuotės, liemenių, šalmų įsigijimai, šaudmenų ir amunicijos papildymas, dronų bei transporto pirkimai. Taip pat numatyta plėsti simuliacinių šaudyklų ir dronų valdymo treniruočių centrus, atnaujinti ir remontuoti mokymams skirtas patalpas. [2]

Pulkininkas Linas Idzelis atkreipė dėmesį, kad dar prieš penkerius metus organizacija buvo chroniškai nefinansuojama.

„Ten, kur duri, ten buvo kiaura. Dabar galime įsigyti priemonių, samdyti žmonių, nes auga norinčiųjų įsigyti ginklus, dalyvauti pratybose kartu su kariuomene“, – sakė L. Idzelis.

Jo teigimu, dabartinis finansavimo augimas trečdaliu pasirinktas sąmoningai – siekiant augti palaipsniui ir neperžengti organizacinių galimybių ribų.

Šaulių sąjungos integracija į ginkluotąsias pajėgas tampa teisiškai ir finansiškai apibrėžta

Finansavimo augimas vyksta lygiagrečiai su teisiniais pokyčiais. Gruodį Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos parengtiems įstatymo pakeitimams, pagal kuriuos karo padėties metu Šaulių sąjungos ginkluotojo pasipriešinimo ir specializuoti vienetai automatiškai taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Taikos metu šių vienetų šauliai būtų priskiriami konkretiems kariniams daliniams, siekiant užtikrinti jų integraciją, parengtį ir veikimą pagal bendrą gynybos planą. Įvedus karo padėtį, jiems būtų taikomos tokios pačios tarnybos sąlygos kaip ir kitiems kariuomenės nariams.

Įstatymo pakeitimais taip pat siūloma išplėsti šaulių patikimumo patikrą, vertinant jų ryšius, veiklą ir galimą pažeidžiamumą nacionalinio saugumo požiūriu. Šie reikalavimai nebūtų taikomi jauniesiems šauliams.

Reikšminga dalis finansavimo nukreipiama į pilietinį ugdymą ir visuomenės atsparumą

Be ginkluoto rengimo, Šaulių sąjunga toliau plečia pilietinio pasipriešinimo ir visuomenės atsparumo programas. Lėšos bus skiriamos pilietinių įgūdžių kursams mokyklose, kurie iki šiol buvo vykdomi devintokams, o nuo šių metų plečiami į 7–8 klases. Artimiausiu metu planuojama įtraukti ir 5–6 klasių mokinius.

Taip pat rengiami kursai kovai su dezinformacija, propagandos atpažinimui, gyventojų pasirengimui krizėms, įskaitant praktinius mokymus, kaip pasiruošti galimam išvykimui ar ekstremalioms situacijoms.

Šaulių sąjungos vadovybė pabrėžia, kad didėjantis finansavimas leidžia organizacijai veikti kryptingiau ir plačiau – nuo komendantinių batalionų steigimo visoje Lietuvoje iki bendrų projektų su gynybos pramone ir Lietuvos kariuomene.