Su rasizmu ir seksualiniu priekabiavimu susiję įvykiai atspindi košmarišką kelionę į metaverse

VR akiniai padės keliauti į pasaulį, kuris taps mūsų ateitimi

Tiesa ta, jog per artimiausias 10 minučių galime pamatyti labiausiai nerimą keliančius savo gyvenimo reginius – tereikia užsidėti virtualios realybės akinius, kurie, kaip žinia, nūdienoje yra pasiekiami ir septynmečiams.

Prieš „pasiduodant“ metavisumai, žmonės dažniausiai perskaito keletą straipsnių, vildamiesi rasti bent keletą padrąsinančių atsiliepimų. Deja, aplinkiniai ne visada turi, ką gero pasakyti. Tačiau smalsumas neretai nugali bet kokias abejones, mat 3D erdvė, kurioje galima bendrauti su kitais žmonėmis – kur menininkai koncertuoja, o mados namai rengia pasirodymus – sukelia išties nemenką adrenalino bangą, raginančią pasismaginti.

Visgi derėtų pažymėti, kad už tobulai atrodančios širmos yra klampi „dirva“: dalis žmonių jau per kelias akimirkas nuo VR akinių užsidėjimo pokalbių kambaryje esą pamatė nepilnamečius vaikus, kurie imitavo oralinį seksą vienas kito atžvilgiu [1].

Taigi, „svečias“ turėtų pasiruošti, nusiteikti bent morališkai – seksualinio priekabiavimo, rasizmo bei prievartavimo juokelių patyrimas šiuo atveju gali tapti neišvengiamas.

Tokių pramogų naudotojai taipogi sakosi sutikę asmenis, besišvaistančius šlykščiausia kalba, nuo kurios kūnas nueina pagaugais. Ir, beje, čia kalbama apie ekstremalų rasizmą – neapykantą kurstančią kalbą, išvardijant, kokių žmonių yra nekenčiama, arba, daugelio nuostabai, kokių trokštama atsikratyti. Kitaip tariant, „užklasinė“ veikla, pasižyminti, galima sakyti, dar neregėtu žiaurumu, yra čia pat – prieš jūsų nosį.

Veiksmas vyksta kambaryje, į kurį galima patekti nepaisant to, jog naudotojui yra, tarkim, vos 13 metų. Galiausiai, kol beviltiškai bandoma rasti gerų dalykų minėtoje technologijoje, nustebti verčiantys pavyzdžiai verčia nerimauti ne vieną.

Virtuali patirtis perteikia kančios motyvus

Tai štai, jei norite „akis į akį“ susitikti su jus peikiančiais žmonėmis – jūs turite šansą, ir netgi ne vieną.

„Vos tik prisijungus, vartotojai apsupo mane ir bandė priversti nusiimti apsauginį skydą, kad galėtų pakenkti mano kūnui. Bandžiau pabėgti, bet jie atremdavo mane į sieną, bandė sugriebti ir seksualiai priekabiavo. Taigi, tai buvo virtualus seksualinės prievartos atitikmuo“, – visai neseniai teigė novatoriška patirtimi dalinęsis asmuo.

Žinoma, visa tai netikra, bet, ko gero, daugelis pritartų, jog kai užsidedi sau lygių (kol kas) neturintį įrenginį, jautiesi, lyg veiksmas vyktų realybėje – girdi tikrąjį aplinkinių balsą ir, kad ir kur pasuktum galvą, pasaulis tarsi keliauja su tavimi. Tai priverčia smegenis suvokti įvykių tikroviškumą, nors patirtis ir nemenkai baugina.

Šiaip ar taip, didesnė problema yra susijusi su tuo, kaip sunku pranešti apie absoliučiai nemalonų / netinkamą elgesį – tam juk reikia pavardžių, asmens dokumentų ar kitų konkrečių įrodymų. Tačiau kai matote kažką, kas jus nuliūdina, pirmoji mintis nebūtinai yra: leiskite man įrašyti šį pokalbį, kad galėčiau apie tai pranešti teisėsaugos institucijoms.

Kita vertus, aš tiesiog paklausčiau savęs: ar aš galėčiau būti saugus šioje aplinkoje? Ar gali kitas vartotojas? Ar galėtų vaikai? Ir šiuo metu atsakymas į minėtus klausimus, deja, greičiausiai yra „ne“.

Naudojantis nepilnamečio profiliu, galima pasiekti įvairų necenzūrinį turinį

Ne paslaptis, kad naudojant programėlę, kurioje rašoma, jog ji tinkama vyresniems nei septynerių metų vaikams, galima kone nuolat aptikti kambarius, kuriuose žmonės „twerkina“ arba imituoja seksą, – akivaizdu, kad nepilnamečiai vartotojai neturėtų turėti galimybės patekti į tokias erdves.

Be kita ko, blogiausia tai, jog ilgainiui staiga nebegebi atskirti, kas yra gera, o kas nepriimtina: netaktiškas ir neracionalus bendravimo būdas, kuriuo remiantis pavieniai žmonės vartoja itin žiaurią homofobišką, rasistinę ir seksistinę kalbas, rodo, jog po trečio ar ketvirto „pasinėrimo“ į metavisumą, dauguma nejučia užsiblokuoja – atsitveria viskam abejinga siena.

Naudotojų duomenimis, yra ir tokių kambarių, kuriuose vyksta patys rasistiškiausi pokalbiai, kol kiti žmonės tiesiog nekreipia į tai dėmesio. Kitaip tariant, metaverse prilygsta erdvei, linkusiai normalizuoti viską [2].

Žinoma, kuomet žmonės prie jūsų priekabiauja virtualiame lygmenyje, tai nėra realu. Bet tokie veiksmai ignoruoja ribą tarp netinkamo realaus bei virtualaus elgesio.

Galų gale, jeigu aplinka perdėtai ramiai reaguoja į seksualinio prievartavimo internete atvejus, kas gi jiems trukdo tai daryti gyvenime?

Tiesa, programėlės kūrėjai teigia, kad pasitikėjimas ir saugumas yra jų veiklos pagrindas – pastarieji neva sunkiai dirba, jog prižiūrėtų savo platformas (pavyzdžiui, įdiegia tėvų kontrolę), kurdami svetingą aplinką. Kai kur dargi nurodoma, kad neleidžiama nepilnamečiams vartotojams kurti paskyrų.

Be jokios abejonės, dalis metaverse programų geriau valdo turinį nei likusios. Tačiau reikia teisinių pakeitimų ir padidintos atsakomybės technologijos kūrėjams.

Ir nors daugelis šių pokalbių kambarių yra vartotojų sukurtas turinys, atsižvelgiant į tai, kokia nuodinga tapo aplinka ir koks siaubingas elgesys, tai būtina sutvarkyti, kad netektų kurti dokumentinių filmų apie pavojingus „novatoriškus“ produktus bei pedofilų rojaus kampelius.