Sugalvojote kurti NFT meną? Pasidomėkite autorystės teisėmis

Visi nori užsidirbti iš NFT

Šiuo metu NFT yra viena karščiausių temų. Šią naujovę išbandyti skatinami ir talentingi menininkai ar kūrybininkai, ir tie, kurie išskirtinių gabumų galbūt neturi, bet siekia užsidirbti. O užsidirbti iš NFT tikrai įmanoma.

Neseniai kūrybininko, žinomo „Beeple" slapyvardžiu, skaitmeninis meno kūrinys „Everydays – The First 5000 Days", garsiajame „Christie's" aukcione buvo parduotas už rekordinę sumą – 69,3 mln. JAV dolerių [1].

Jei kalbėtume apie klasikinį meną, tokia suma galbūt ir nestebintų, tačiau JPG failas, parduodamas už milijonus, verčia suklusti visus, net ir tuos, kurie apie NFT nieko nežino.

Neriant stačia galvą į skaitmeninio meno pasaulį naudinga žinoti ne tik tai, kas NFT yra, tačiau ir teisines ypatybes.

Autorinės teisės NFT pasaulyje vis dar nėra iki galo ištobulintos, o tai reiškia, kad savo kuriamam menui naudoti galima ir viešai prieinamų fotografijos talpyklų nuotraukas ir net žvaigždžių atvaizdus.

Problemos dėl autorinių teisių pažeidimo

Skaitmeninių vaizdų autorystės ribos išblanksta NFT manijos įkarštyje. Panaudojus skaitmeninį atvaizdą, su juo sukūrus NFT ir iš to užsidirbant pinigų, kyla klausimas, kam priklauso naudoto atvaizdo vaizdavimas.

Atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje trūksta vienodų teisinių, technologinių, socialinių reguliavimo priemonių, kuriomis asmenys galėtų pasinaudoti, šis klausimas aktualus kaip niekad.

Dažniausiai NFT yra .gif ar .jpg dokumentai, muzika ar video, tačiau iš esmės, NFT gali būti net ir bilietai, straipsniai, įrašai socialiniuose tinkluose ar domenų pavadinimai. Tačiau kalbant bendrai, daugiausiai kalbama apie skaitmeninį meną, kurio sklaida gali būti milžiniška [2].

NFT arba nepakeičiami žetonai yra tarsi sertifikatas, patvirtinantis, kad vienas ar kitas skaitmeninis daiktas priklauso jums ir niekam kitam. Tačiau, ką tai reiškia autorystei?

NFT kuriami pagal ERC-721 arba ERC-1155 standartus, kuriuose apibrėžiamos šios NFT funkcijos:

• ownerOf(): Funkcija: apibrėžia žetono nuosavybę, nes ji stebi žetono savininko adresą;
• approve(): Suteikia teisę trečiosioms šalims perduoti žetoną savininko vardu;
• transfer(): Perkelia NFT į kripto piniginę;
• tokenOfOwnerByIndex(): Indeksas, kuris seka visus naudotojui priklausančius NFT.

Tačiau, originalumo kasdien vis mažėja. Greitai praturtėti norintys kūrybininkai NFT panaudoja ne tik savo idėjas, tačiau ir visiems žinomus vaizdinius ar nuotraukas.

Su žvaigždžių nuotraukomis geriau nerizikuoti

Vienas paprasčiausių pavyzdžių – naminiai gyvūnai. Pavyzdžiui, jūsų šuo vardu Maksas yra unikalus ir vienintelis pasaulyje. Jūsų šuns atvaizdu sukurtas NFT menas problemų dėl autorystės sukelti neturėtų. Tačiau parduodant JPG atvaizdą, kuriame pavaizduota pasaulyje puikiai žinomas asmuo ar net įžymybės asmenukė – tokiu atveju gali kilti problemų.

Pavyzdžiui, JAV nėra federalinio autorinių teisių įstatymo: analogas yra Niujorko ar Kalifornijos valstijose, tačiau ne šalies mastu. Net Kalifornijoje, asmuo turi būti „lengvai atpažįstamas", kad galėtų naudotis asmenybės teisėmis, apsaugančiomis jo atvaizdą nuo naudojimo siekiant pasipelnyti. Niujorko įstatymas apsaugo viešais asmenimis laikomus žmones: žinomus atlikėjus, aktorius [3].

Atsižvelgiant į muzikantų ar aktorių populiarumą, jų fotografijas paversti NFT gali būti logiškas žingsnis tiems, kurie nori užsidirbti. Tačiau, lengvai atpažįstamos žvaigždės, pavyzdžiui, Madonos ar Britney Spears atvaizdo naudoti nepavyks. Šiuo atveju klausimas kyla nebent dėl „mažiau“ žinomų asmenų, kurie galimai nėra žinomi plačiąja prasme, pavyzdžiui, įvairūs influenceriai.

Kuriant NFT visada reikia atsižvelgti ne tik į autorių teises ir asmens privatumą, bet ir į NFT įdomumą bei patrauklumą. Kuo NFT yra retesnis, tuo jis patrauklesnis. Dėl to, milijonus autoriams dažnai atneša ne itin meniškas, bet jau ne kartą matytas vaizdinys ar žinomo asmens fotografija, tačiau abstraktas, kuris galbūt net neturi jokios prasmės.