Sukruto pasirūpinti derama šalies gynyba: nustatomas naujas karinio pasirengimo standartas

Saugesniu pareigūnų darbu susirūpinta tik dabar

Praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams nuo karo Ukrainoje pradžios, Vidaus reikalų ministerija sukruto, jog šalyje nėra deramai pasirūpinta į pirmąsias fronto linijas stojančių pareigūnų saugumu, todėl užsimojo įvesti naują karinio aprūpinimo standartą. Panašu, kad valstybės dėmesio pagaliau sulauks ir pasieniečiai, kurie yra „pliki ir basi“ – jei priešas būtų puolęs mūsų valstybę, šiems pareigūnams būtų tekę ją ginti kumščiais, nes reikiama ginkluote jie nėra aprūpinti.

Skelbiama, kad vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sudaryta darbo grupė pranešė apie naujus savo darbo rezultatus – parengtą naują karinį vidaus reikalų sistemos statutinių įstaigų pareigūnų aprūpinimo standartą ir gyventojų pasirengimo galimoms grėsmėms ir informavimo apie jas gaires [1].

Kaip A. Bilotaitė pabrėžė, kad būtų užtikrintas šalies statutinių pareigūnų dalyvavimas valstybės gynyboje, svarbi ne tik speciali parengtis, bet ir NATO standartus atitinkanti ginkluotė ir kitos priemonės.

Naujasis standartas esą yra parengtas įvertinus statutinių įstaigų vaidmenis skirtingų teisinių administracinių režimų – ekstremaliosios, nepaprastosios padėties ir mobilizacijos bei karo padėties atvejais.

Nauju standartu nustatomas aiškus finansinių lėšų poreikis individualioms, specialiosioms priemonėms ir ginkluotei įsigyti artimuoju ir ilguoju periodais iki 2030 metų.

Pareigūnai bus aprūpinami karine amunicija

Įvedus karo padėtį, valstybės ginkluotoje gynyboje dalyvautų VSAT ir VST, tuo pačiu gebėti veikti karo metu turėtų ir kitos vidaus reikalų sistemos statutinės tarnybos. Jos turėtų vykdyti joms numatytas mobilizacines ir sąjungininkų paramą priimančiosios šalies užduotis, aktyviai prisidėti užtikrinant nacionaliniam saugumui svarbių įrenginių, turto ir strateginių objektų fizinę apsaugą, viešąją tvarką, gyventojų perspėjimą apie pavojus, jų paiešką ir gelbėjimą [1].

Naujasis vidaus reikalų sistemos standartas bus sudarytas iš trijų komponentų: individualių pareigūnų aprūpinimo priemonių (pvz. pirmosios pagalbos rinkinys, žygio ekipuotė, balistiniai šalmai, liemenės ir kt.), specialiųjų priemonių pagal vaidmenis (priemonės, reikalingos vykdyti paiešką ir neutralizuoti grėsmes) ir ginkluotės (šaunamieji ginklai bei šaudmenys).

VSAT artimiausiu metu iš kariuomenės bus perduodama NATO standartus atitinkančios ginkluotės už 3,5 mln. eurų, o dar 20 mln. eurų VSAT atiteko iš EK skirtos 47 mln. eurų finansinės pagalbos neteisėtų migrantų krizės valdymui.

Bendrai šių metų valstybės biudžete nugulė nemenka, 642,8 mln. eurų siekianti suma viešojo saugumo sričiai, iš kurios 31 mln. eurų skirta vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų darbo užmokesčio kėlimui, 5,5 mln. eurų skirta pareigūnų aprūpinimui būtiniausiomis priemonėmis ir 7,3 mln. eurų – pareigybėms komplektuoti [1].

Kumščiais apsiginklavę pasieniečiai

Panašu, kad saugumo temai žiniasklaidoje užimant vis didesnę dalį naujienų srauto, valstybės saugumu labiau iki šiol buvo rūpinamasi žodžiais, o ne veiksmais. Lietuvai imantis agresyvios užsienio politikos Rusijos atžvilgiu buvo pamiršta pasirūpinti valstybės sieną saugančiais pasieniečiais. Šie, kaip teigiama, buvo palikti visiškai be ginklų, o apie situaciją žinojo tiek Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė, tiek ministrė A. Bilotaitė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Apie valstybės lygio skaudulį tąkart prabilo Regionų frakcijos narys Jonas Pinskus. Politikas teigė nesuvokiantis tokio valdančiųjų aplaidumo – juk prasidėjus kariniam konfliktui, su priešu pirmiausiai susipažintų ne kas kitas, kaip tie patys pasieniečiai, kuriems keliama svarbi užduotis – pirmąsias 25 minutes užlaikyti priešininką, kol sureaguotų krašto apsaugos kariuomenė. Tačiau šiuo metu jie, geriausiu atveju, tą turėtų daryti plikomis rankomis.

Ginklai yra, bet be šovinių nėra

O štai mėnesio pradžioje Seimo pirmininkės pavaduotojas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys „valstietis“ Jonas Jarutis atkreipė dėmesį, kad ginklus pasieniečiai turi, tačiau jais naudotis vis tiek negali, mat jie – be šovinių [2].

Politiko teigimu, nepaprastosios padėties režimas ir yra skirtas tam, kad valstybė galėtų padaryti namų darbus. Tačiau šiuo atveju, turime tik „plikus, basus“ pasieniečius – su ginklais, bet be šovinių.

Tačiau ministrė A. Bilotaitė tokiais teiginiais nebuvo itin patenkinta ir kaipmat kaltę nustūmė prieš tai buvusioms Vyriausybėms, kurios esą nesugebėjo pasieniečių aprūpinti NATO standartus atitinkančia ginkluote. Tačiau, pasak jos, jau iki metų pabaigos kariuomenė VSAT pareigūnams nupirks standartus atitinkančios ginkluotės už 3,5 mln. eurų [2].

Pasieniečių ginkluotė neatitinka standartų

Apie tai, kad pasieniečiai ne tik neaprūpinti reikiamu kiekiu ginkluotės, bet ir iš turimos tik maža dalis atitinka NATO standartus, prabilo ir pats VSAT vado pavaduotojas Vidas Mačaitis. Jo teigimu, tik maža dalis turimos ginkluotės atitinka standartus, tačiau iki metų pabaigos jau numatoma turėti bent 50 proc. automatinių ginklų, atitinkančių standartus [3].

Tuo tarpu šalmais ir liemenėmis esą pilnai aprūpinti tik VSAT Specialiosios paskirties skyriaus pareigūnai.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkės pavaduotojo Rimanto Liepos teigimu, šiuo metu yra vos keli šimtai ginklų (pistoletų ir kalašnikovų likučių), atitinkančių NATO standartus. Jo teigimu, su sprendimais dėl pasieniečių apginklavimo VRM uždelsė, mat grėsmės yra šiandien, o apie tai esą niekas garsiai nekalba [3].