Suomiai pamišę, o ar tikrai pirtis tokia naudinga sveikatai?

Suomijos tradicijos: ką sako mokslas apie saunos ir šalto dušo naudą?

Suomijoje seniai gyvuojanti tradicija po saunos šaltai panerti į vandenį ar apsivynioti sniegu sparčiai populiarėja visame pasaulyje. Tačiau ką mokslas sako apie šios praktikos teigiamą poveikį sveikatai?

Erika Benke dalijasi savo patirtimi iš Oulo miesto Suomijoje [1], esančio netoli Arkties rato, kur žiemą temperatūra siekia -15 °C. Po bėgimo per įšalusį parką ji nuėjo į sauną, medinę patalpą, kur temperatūra siekė apie 85 °C. Ant karštų akmenų užpylus vandens, susidarė „löyly“, staigus garų pliūpsnis, kuris suteikė stiprų pojūtį, atpalaidavo raumenis ir nuovargį.

Tačiau tikras iššūkis prasidėjo, kai jie išėjo į šaltą orą ir nusileido į Oulo upės ledinį vandenį, kur temperatūra buvo apie 1 °C. Jausmas buvo aštrus, tarsi daugybė adatų durtų odą, tačiau po kelių sekundžių skausmas nuslūgo, o žmogus jautėsi atgaivintas. Kaip apibūdina patys tai patyrę, tai jausmas tarsi būtum gavęs ledinį apkabinimą. Išlipus į orą, temperatūra atrodė beveik šilta.

Tokia temperatūrų kontrasto terapija pakaitomis kaitinanti ir vėsinanti kūną, sporto medicinoje yra žinoma kaip veiksminga ir suteikianti energijos pliūpsnį bei gerinanti nuotaiką. Suomijoje ši tradicija itin populiari, o pastaraisiais metais ją ima priimti ir kitos pasaulio šalys. Pirtininkai konkrečioje šalyje turi savo tradicijas ir ritualus.

Pirtis tai gilios tradicijos ir kultūros paveldas

Sauna Suomijoje yra neatsiejama kultūros dalis, kuri jungia skirtingas kartas ir regionus. Šalyje yra apie 3,3 mln. pirčių, todėl beveik kiekvienas gali mėgautis šiuo ritualu. Po saunos daug žmonių maudosi lediniuose ežeruose ar upėse, kartoja kelių ciklų kaitinimą ir vėsinimą [2].

Mokslininkai pažymi, kad kaitinantis kraujagyslės išsiplečia, kraujospūdis mažėja, o panėrus į šaltą vandenį, kraujagyslės susitraukia ir kraujospūdis pakyla. Toks kraujagyslių tempimo ir susitraukimo ciklas gerina širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.

Vienas didžiausių iki šiol Suomijoje atliktų tyrimų, trukęs 20 metų ir apėmęs daugiau nei 2 600 vyrų, rodo, kad reguliarus pirties lankymas kelis kartus per savaitę sumažina širdies ligų ir staigios mirties riziką.

Psichologinė nauda ir svarbios atsargumo priemonės

Sauna turi teigiamą poveikį ir psichinei sveikatai. Žinomas suomių slidininkas Juha Mieto pasakoja, kaip pirtis padėjo jam ir jo šeimai įveikti sunkumus ir rasti ramybę po netekties. Moksliniai tyrimai rodo, kad kaitinantis saunoje didėja endorfinų ir kitų hormonų, kurie gerina nuotaiką, lygis.

Vis dėlto mokslininkai įspėja dėl pavojų, susijusių su staigiu perėjimu iš karščio į šaltį. Panirimas į ledinį vandenį sukelia kraujospūdžio ir širdies ritmo pakitimus, kurie gali būti pavojingi žmonėms, turintiems širdies ligų. Todėl rekomenduojama šią praktiką taikyti atsargiai, pamažu priprantant prie šalčio ir esant priežiūrai.

Ledinės vonios gali padidinti energijos lygį ir savivertę, o reguliarus šalčio poveikis stiprina organizmo atsparumą stresui. Tačiau svarbu, kad maudynės vyktų ne žemesnėje nei 0–10 °C temperatūroje ir truktų bent 30 sekundžių, kartojant keletą kartų per savaitę.