„Supermaistas“ ar marketingas: ką iš tiesų verta žinoti apie madingus produktus?

„Supermaisto“ terminas nėra mokslinis ir dažniau naudojamas rinkodaroje nei medicinoje

Pastaraisiais metais vis dažniau girdime apie vadinamuosius „supermaistus“ – produktus, kurie esą gali pagerinti sveikatą, sulėtinti senėjimą ar net apsaugoti nuo ligų. Tačiau svarbu suprasti, kad pats terminas „supermaistas“ nėra mokslinis. Jis nėra apibrėžtas medicinoje ar mitybos moksle.

Mitybos specialistai pabrėžia, kad tai – rinkodaros sąvoka, dažniausiai naudojama išskirti produktus ir padidinti jų vertę vartotojų akyse. Europos Sąjungoje netgi ribojami sveikatingumo teiginiai ant maisto pakuočių, jei jie nėra pagrįsti moksliniais tyrimais.

Tai nereiškia, kad visi vadinamieji „supermaistai“ yra beverčiai. Tačiau svarbu vertinti juos kritiškai ir suprasti, kad vienas produktas negali pakeisti subalansuotos mitybos.

Vietiniai produktai dažnai nenusileidžia egzotiniams, o kartais juos ir lenkia

Neretai manoma, kad sveikiausi produktai turi būti egzotiški – atvežti iš tolimų šalių ir kainuoti brangiai. Tačiau realybė yra kur kas paprastesnė.

Lietuvoje augantys produktai, tokie kaip juodieji serbentai, erškėtuogės ar linų sėmenys, pasižymi didele maistine verte. Pavyzdžiui, juodieji serbentai yra vienas turtingiausių vitamino C šaltinių, o erškėtuogės jo turi dar daugiau.

Linų sėmenys taip pat yra vertinami dėl omega-3 riebalų rūgščių, kurios svarbios širdies ir kraujagyslių sistemai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad vietiniai produktai dažnai yra šviežesni, mažiau apdoroti ir geriau prisitaikę prie mūsų mitybos įpročių.

Tai nereiškia, kad egzotiniai produktai, tokie kaip godži uogos ar čia sėklos, yra blogi. Tačiau jų nauda dažnai būna panaši į paprastesnių, lengviau prieinamų alternatyvų.

Svarbiausia ne konkretus produktas, o visa mityba ir jos balansas

Mitybos specialistai pabrėžia, kad didžiausia klaida – ieškoti vieno „stebuklingo“ produkto, kuris išspręstų visas sveikatos problemas. Nei viena uoga ar sėkla negali pakeisti visavertės mitybos.

Svarbiausia yra bendras maisto racionas: daržovių, vaisių, grūdinių produktų, baltymų ir sveikųjų riebalų balansas. Reguliarus fizinis aktyvumas ir gyvenimo būdas taip pat turi didelę įtaką sveikatai.

Todėl renkantis maistą verta vadovautis paprastu principu – kuo mažiau apdorotas, kuo įvairesnis ir kuo artimesnis natūraliam produktas, tuo geriau. O madingi pavadinimai neturėtų tapti pagrindiniu kriterijumi.

Galiausiai sprendimas, ką valgyti, priklauso nuo paties žmogaus. Tačiau informacija turėtų būti vertinama atsakingai, remiantis patikimais šaltiniais.