Svarstoma rinkimų reforma: VRK siūlo mažinti komisijas, laisvinti agitaciją

Seimo komitete – diskusijos dėl Rinkimų kodekso: VRK pateiks savo pastebėjimus

Po pernai vykusio rinkimų maratono, trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) nariai kartu su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovais aptars, kaip būtų galima tobulinti rinkimus reglamentuojančius teisės aktus.

Kaip susitikimo išvakarėse teigė komiteto pirmininkas, socialdemokratas Julius Sabatauskas, posėdio metu ketinama išklausyti VRK pasiūlymus dėl Rinkimų kodekso pataisų. Anot politiko, komisija jau pateikė preliminariai keliolika pastabų šiuo metu galiojančiam reglamentavimui.

„Vien praeitais metais turėjom trejus rinkimus – ir prezidento rinkimai, dar buvo referendumas, buvo Europos Parlamento rinkimai, buvo Seimo rinkimai. Metais anksčiau – savivaldos rinkimai. (...) Manau, yra komisijos patirtis ir reikia juos išklausyti – su kokiomis problemomis susiduria komisija ir ar jie turi siūlymų, kaip tas problemas spręsti. Taip sakant, kokių pataisų reikia Rinkimų kodekse“, – sakė J. Sabatauskas.

Pastebėjimų dėl Rinkimų kodekso spragų turi ir Seimo nariai

Pavyzdžiui, ketinama diskutuoti apie naujausius pakeitimus, susijusius su pakartotiniu balsavimu antruosiuose turuose. Kaip skelbta, pernai spalį vykusiuose rinkimuose pirmą kartą rezultatai vienmandatėse apygardose buvo vertinami kitaip nei anksčiau – dar pirmajame ture išrinktais pripažinti tie kandidatai, kurie surinko daugiausiai, bet ne mažiau kaip penktadalį visų tos apygardos rinkėjų balsų. Anksčiau galiojo taisyklė, jog pirmajame ture pergalė pripažįstama kandidatui, jeigu jis gavo daugiau kaip pusę apygardos rinkėjų balsų ir jeigu aktyvumas šioje apygardoje siekia ne mažiau kaip 40 proc.

Komiteto pirmininko teigimu, posėdžio metu ketinama apsispręsti ir dėl tolimesnių žingsnių, susijusių su įstatyminėmis iniciatyvomis – J. Sabatauskas svarstė, jog kodekso pataisoms ruošti gali būti suburta ir parlamentarų grupė. To taip pat galėtų imtis ir TTK, pastebėjo jis.

„Rytoj nuspręsime, kokiu būdu mes eisime link tų pataisų – ar sudarysime darbo grupę, ar tiesiog pats komitetas imsis iniciatyvos“, – sakė J. Sabatauskas.

VRK siūlys mažinti rinkimų komisijų narių skaičių, rinkimų dieną atsisakyti agitacijos draudimo: kels klausimus dėl užsienio lietuvių

VRK pirmininkė Lina Petronienė nurodė, kokius esminius siūlymus pristatys Seimo nariams. Vienas jų – siūlymas mažinti rinkimų komisijų narių skaičių. Anot pirmininkės, būtų tikslinga grįžti prie ankstesnės tvarkos, kai rinkimus organizuodavo mažesnės sudėties komisijos.

„Didžioji dalis, apie 80 proc., rinkimų išlaidų yra skiriama apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų darbo užmokesčiui. Nors 2020 metais atlyginimų koeficientai padidėjo beveik dvigubai ir toliau nuosekliai auga, priėmus Rinkimų kodeksą buvo pakeistas rinkimų komisijų sudarymas ir pačios komisijos smarkiai padidėjo. Didelėse rinkimų apylinkėse paskirstyti darbo krūvius didesniam narių skaičiui yra lengviau, tačiau mažesnėse rinkimų apylinkėse, kurios aptarnauja iki 1 tūkst. rinkėjų, toks darbo organizavimas nėra labai efektyvus“, – komentare teigė L. Petronienė.

Taip pat ketinama atkreipti parlamentarų dėmesį apie balsavimą užsienyje. L. Petronienė nurodo, jog per antrąjį Seimo rinkimų turą fiksuota atvejų, kai rinkėjai negavo balsavimo biuletenių. Taip pat, tęsė ji, kyla iššūkių sudarant galimybę balsuoti tiems rinkėjams, kurie yra valstybėse, kur Lietuva neturi diplomatinių atstovybių.

„Tokiais atvejais, biuletenius gabena jau dviejų valstybių pašto tarnybos ir biuletenių kelionė užtrunka ilgiau. Todėl privalome ieškoti būdo, kaip pagerinti balsavimo prieinamumą“, – dėstė ji.

Tarp siūlymų – ir svarstymai atsisakyti rinkimų dieną galiojančio agitacijos draudimo – vadinamojo „tylos“ laikotarpio.

„Tikime, kad rinkėjai yra sąmoningi ir politinė reklama rinkimų dieną jiems nesutrukdytų apsispręsti, kaip netrukdo ir balsavimo iš anksto metu, kai agitacija dar galima“, – vardijo VRK pirmininkė.

Taip pat svarstoma siūlyti aptarti su rinkimų rezultatais suinteresuotų asmenų vaidmenį, dezinformacijos valdymą debatų ar kitų rinkimų programų metu.

77 primena, kad pernai Lietuvoje vyko treji – prezidento, Europos Parlamento ir Seimo – rinkimai.

Parengta remiantis elta.