Švedija dėl saugumo vėjo jėgainių Baltijos jūroje nestatys, o Lietuva?

Baltijos jūroje nusidriekęs vėjo jėgainių tinklas galėtų pakišti koją Švedijos gynybiniams pajėgumams

Stokholmas priėmė sprendimą savo turimo mažyčio Baltijos jūros ruožo „nedarkyti“ ir jame nestatyti vėjo jėgainių parkų, mat tai gali turėti neigiamos įtakos šalies gynybos pajėgumams. Tuo tarpu Lietuva ir toliau vaikšto plonu ledu ir jau iki 2030-ųjų ketina pastatyti pilnai veikiantį jūrinį parką.

Švedijos klimato ministrė Romina Pourmokhtari pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje pranešė, kad vyriausybė neišdavusi leidimų statyti vėjo jėgainių parkų Baltijos jūros ruože, akcentuojant tai, kad tokie statiniai „turėtų neigiamą poveikį gynybos interesams“ [1].

Viso 13 projektų buvo suplanuoti Baltijos jūros teritorijose netoli Švedijos pakrantės.

Galiausiai tokio sprendimo buvo imtasi po visuomeninio transliuotojo SVT paskelbtų tyrimo rezultatų, kurie parodė, jog šios jėgainės galėtų smarkiai sutrikdyti kariuomenės naudojamus jutiklius, mat vėjo turbinų bokštai ir besisukančios mentės skleidžia radarų aidą ir generuoja kitokio pobūdžio trikdžius.

Gynybos ministras Palas Jonsonas pabrėžęs, kad vėjo jėgainės gali sutrikdyti karinių radarų darbą ir uždelsti atskrendančių kruizinių raketų aptikimą, todėl įspėjimo laikas sutrumpėtų nuo dviejų minučių iki 60 sekundžių.

Pasak ministro, pagrindinis vertinimo veiksnys Švedijai buvo ir „labai militarizuoto“ Rusijos Kaliningrado eksklavo santykinis artumas.

Lietuva, panašu, ir toliau tęsia jėgainių statybos darbus

Tačiau iš atsakingų ministrų (o ypatingai krašto apsaugos ministerijos vadovo Lauryno Kasčiūno) kol kas – jokio komentaro apie šį Švedijos žingsnį ir pasvarstymų apie tai, kad tokiu pavyzdžiu galėtų pasekti ir Lietuva. Todėl galima daryti prielaidą, kad Lietuvos valdžios, smarkiai didinančios savo gynybinius pajėgumus visų gyventojų sąskaita, nejaudina tai, kad Baltijos jūroje statomi vėjo elektrinių parkai galėtų visas pastangas nuleisti tiesiog „šuniui ant uodegos“, o mūsų netrikdo ir atstumas iki Kaliningrado.

Ir kurgi stabdysi darbus, kai konkursą laimėjo „Ignitis Renewables“ kartu su savo strateginiu partneriu „Ocean Winds“ ir panoro užsigriebti net ketvirtadalio dabartinio Lietuvos energijos poreikio ir ateityje, galbūt net ir visiškai kontroliuoti generuojamą energiją.

Šiuo metu Lietuva esą yra užsibrėžusi tikslo iki 2030 m. pasiekti 4-5 gigavatų (GW) instaliuotą atsinaujinančių išteklių galią, o pastačius jėgaines, artimiausių savivaldybių biudžetus aprūpinti apie 3 mln. eurų per metus [2].

Nepaisant to, Lietuva sparčiai ginkluojasi ir visais įmanomais būdais siekia piktiesiems savo kaimynams parodyti vidurinį pirštą, kad šio staiga neaplankytų fantazijos šalį užpulti: sparčiai plečiama ginklų pramonė, ketinama didinti mokesčių, surenkamų gynybai, kiekį, bet štai, pasirodo, nepagalvota apie elementariausią dalyką, galintį itin paprastai nubraukti visas pastangas.

Gandais apipintas konkursas dėl vėjo jėgainių parko statybų Baltijos jūroje: dalyviams sudarytos košmariškos sąlygos

Lietuvai, karštligiškai besirūpinančiai savo saugumu ir regione keliant tam tikrus signalus apie galimą grėsmę, panašu, viskas tampa nusispjaut, kai kalba pasisuka apie pinigus ir įtaką. Vertėtų prisiminti pernai metais keltas diskusijas dėl šių jėgainių statybų Baltijos jūroje – jau tuomet ekspertai sukiojo pirštu prie smilkinio – mat tokiomis sąlygomis dirbti gali tik verslas, pasiryžęs eilę metų dirbti „į minusą“.

Tačiau galiausiai netikėtai ir nelauktai atsirado vienas dalyvis – tai, žinoma, valstybės valdoma ir gausybės energetinių skandalų krečiama „Ignitis grupė“ (kurioje akcijų, beje, turėjo, o gal ir tebeturi energetikos ministras Dainius Kreivys).

Visgi, mesti pirštinės „Ignitis grupei“ nepanoro net stambieji energetikos dalyviai, regioniniai „Ignitis“ konkurentai „Green Genius“ ir „Enefit“, tad galimą kelti prielaidą, kad konkurso sąlygos buvo pritaikytos išskirtinai valstybinei įmonei.

Apskritai visas vėjo jėgainių Baltijos jūroje projektas Lietuvai – apipintas nuolatiniais neaiškumais kiekviename žingsnyje. Prieš keletą metų, svarstydami tokį projektą, parlamentarai net paminėjo, jog šis parkas Baltijos jūroje gali tapti pelningu valdantiesiems (tuo metu konservatoriams), bet tuo pačiu užkrauti finansinę naštą Lietuvos gyventojams net 15 metų laikotarpiui.