Švedija rengiasi itin atkakliems rinkimams: valdžios likimą gali nulemti Liberalų partija

Likus kelioms dienoms iki rinkimų opozicijos persvara sumažėjo

Švedijos gyventojai rugsėjo 13 dieną rinks naują 349 vietų Riksdagą, regionų ir savivaldybių tarybas. Nacionalinių rinkimų kampanijos pabaigoje kova tarp centro kairės opozicijos ir dabartinę vyriausybę remiančio dešiniųjų bloko tapo gerokai atkaklesnė, nei rodė ankstesnės apklausos.

Rugsėjo 7 dieną paskelbtoje „Novus“ apklausoje Socialdemokratų vadovaujamas centro kairės blokas rinko 50,3 proc., o dabartinės valdžios partijos kartu su Švedijos demokratais – 47,9 proc. respondentų balsų. Apklausoje dalyvavo 2 888 žmonės, o tyrimas atliktas rugsėjo 1–5 dienomis.

Rugsėjo 2 dienos tos pačios bendrovės apklausoje opozicijos ir valdančiojo bloko skirtumas siekė 2,6 procentinio punkto ir pateko į statistinės paklaidos ribas. Dar rugpjūtį kai kurie tyrimai centro kairės partijoms rodė maždaug dešimties punktų persvarą, todėl paskutinėmis kampanijos savaitėmis įvykęs pokytis sustiprino neapibrėžtumą.

Liberalų rezultatas gali pakeisti visą mandatų pasiskirstymą

Didžiausia rinkimų intriga susijusi ne tik su dviejų politinių blokų palaikymu, bet ir su Liberalų partijos galimybe peržengti 4 proc. nacionalinį rinkimų slenkstį. „Novus“ apklausoje liberalai rinko 4,3 proc., nors ankstesniame tyrime juos palaikė tik 3,3 proc. respondentų.

Jeigu Liberalų partija įveiktų slenkstį, jos gauti balsai galėtų padėti ministrui pirmininkui Ulfui Kristerssonui išsaugoti parlamentinį pagrindą. Jei partija liktų už Riksdago ribų, didelė dalis dešiniojo bloko balsų mandatų dalybose neturėtų tokio pat svorio, todėl centro kairės jėgų galimybės suformuoti daugumą smarkiai išaugtų.

Švedijos Riksdage yra 349 vietos, tad stabiliai daugumai reikia mažiausiai 175 parlamentarų paramos. Vis dėlto Švedijoje vyriausybei nebūtina turėti absoliučią ją palaikančių parlamentarų daugumą: ministras pirmininkas gali pradėti darbą, jeigu prieš jo kandidatūrą nebalsuoja bent 175 Riksdago nariai.

Ulfas Kristerssonas siekia antrosios kadencijos

Nuo 2022 metų Švedijai vadovauja nuosaikiųjų konservatorių lyderis U. Kristerssonas. Jo mažumos vyriausybę sudarė Nuosaikiųjų koalicijos partija, krikščionys demokratai ir liberalai, o parlamentinę paramą pagal vadinamąjį Tidö susitarimą užtikrino Švedijos demokratai.

Šis modelis leido Švedijos demokratams, vadovaujamiems Jimmie Åkessono, daryti reikšmingą įtaką migracijos, nusikalstamumo, energetikos ir socialinės politikos sprendimams, nors partija oficialiai neturėjo ministrų. Po 2026 metų rinkimų jos vaidmuo gali tapti vienu svarbiausių derybų klausimų.

U. Kristerssonas kampanijoje pabrėžia griežtesnę kovą su organizuotu nusikalstamumu, kontroliuojamą migraciją, didesnes investicijas į gynybą ir branduolinės energetikos plėtrą. Valdantieji taip pat teigia pradėję atkurti tvarką srityse, kuriose problemos kaupėsi daugelį metų.

Magdalena Andersson pirmauja, tačiau koalicijos formulė lieka neaiški

Pagrindinė pretendentė pakeisti U. Kristerssoną yra buvusi ministrė pirmininkė, Socialdemokratų partijos lyderė Magdalena Andersson. Jos partija išlieka populiariausia politine jėga Švedijoje ir turi gerokai daugiau rinkėjų negu atskirai vertinami Nuosaikieji ar Švedijos demokratai.

Oficialioje Švedijos statistikos tarnybos gegužės mėnesio partijų simpatijų apklausoje socialdemokratai rinko 33,9 proc. Švedijos demokratus palaikė 18,3 proc., Nuosaikiųjų koalicijos partiją – 17,3 proc., Kairiųjų partiją – 8,6 proc., žaliuosius – 6,6 proc., o Centro partiją – 6,1 proc. respondentų.

Tačiau centro kairės bloko pergalė dar neužtikrintų sklandaus vyriausybės sudarymo. Socialdemokratams gali prireikti Kairiųjų, Žaliųjų ir Centro partijų paramos, tačiau centristai ir kairieji nesutaria dėl mokesčių, privačių įmonių vaidmens gerovės sistemoje bei ekonominės politikos. Centro ir Kairiųjų partijos taip pat nenori dalyvauti viena kitos remiamoje vyriausybėje.

Sveikatos apsauga ir mokyklos tapo svarbiausiomis kampanijos temomis

Švedijos gerovės valstybės būklė yra vienas pagrindinių šių rinkimų klausimų. Rinkėjams susirūpinimą kelia ilgos eilės gydymo įstaigose, personalo trūkumas, regionų finansiniai sunkumai ir nevienoda sveikatos priežiūros paslaugų kokybė.

Opozicija kaltina U. Kristerssono vyriausybę nepakankamai finansuojant viešąsias paslaugas ir žada stiprinti sveikatos apsaugą bei švietimą. Socialdemokratai taip pat pasisako už griežtesnę privačių gerovės paslaugų bendrovių kontrolę, ypač tais atvejais, kai jos gauna viešąjį finansavimą.

Mokyklų padėtis kelia panašius ginčus. Diskusijose aptariami mokinių pasiekimų skirtumai, segregacija, mokytojų darbo sąlygos ir pelno siekiančių privačių mokyklų vaidmuo. Šios temos ypač svarbios rinkėjams, kuriems kasdienės viešosios paslaugos rūpi labiau negu tradiciniai partijų ideologiniai konfliktai.

Pragyvenimo išlaidos išlieka jautriu klausimu

Nors infliacinis spaudimas, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo, daugelis Švedijos gyventojų vis dar jaučia padidėjusių maisto, būsto, elektros ir paskolų išlaidų poveikį. Dėl to rinkimų programose daug dėmesio skiriama namų ūkių finansiniam saugumui.

Centro kairės partijos pabrėžia socialinių garantijų, viešųjų investicijų ir didesnio ekonominio perskirstymo poreikį. Dešiniosios partijos daugiau kalba apie mokesčių mažinimą, ekonomikos augimą, darbo paskatas ir energetikos pasiūlos didinimą.

Energetikos politika taip pat skiria politinius blokus. Dabartinė vyriausybė siekia sudaryti sąlygas naujiems branduoliniams reaktoriams, o opozicijos stovykloje požiūriai skiriasi – nuo paramos skirtingiems energijos šaltiniams iki didesnio dėmesio vėjo ir kitai atsinaujinančiai energetikai.

Gaujos, migracija ir visuomenės saugumas neprarado reikšmės

Švediją daugelį metų kamuoja nusikalstamų grupuočių smurtas, susišaudymai ir sprogdinimai. Nors valdžia sugriežtino bausmes, išplėtė policijos įgaliojimus ir ėmėsi naujų prevencinių priemonių, nusikalstamumo tema išliko viena svarbiausių rinkimų kampanijoje.

Dešinysis blokas problemą sieja su ankstesne migracijos ir integracijos politika. Švedijos demokratai reikalauja dar griežtesnių imigracijos taisyklių, didesnio nusikaltimus padariusių užsieniečių išsiuntimo ir stipresnio spaudimo migrantams prisitaikyti prie šalies visuomenės.

Centro kairės partijos taip pat pripažįsta, kad valstybė privalo griežčiau kovoti su gaujomis, tačiau daugiau dėmesio skiria prevencijai, mokykloms, socialinėms tarnyboms ir jaunimo apsaugai nuo nusikalstamų tinklų. Todėl ginčas vyksta ne tiek dėl problemos egzistavimo, kiek dėl to, kokia priemonių pusiausvyra būtų veiksmingiausia.

NATO narystė pakeitė Švedijos saugumo politiką

Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Švedija atsisakė ilgai puoselėtos karinio neprisijungimo politikos ir 2024 metais tapo NATO nare. Dabar šalies saugumo diskusijoje svarbiausi klausimai yra gynybos finansavimas, kariuomenės pajėgumai, Baltijos jūros apsauga ir parama Ukrainai.

Pagrindinės Švedijos partijos sutaria, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę Europos saugumui ir kad šalies gynybai turi būti skiriama daugiau lėšų. Tačiau partijos gali nesutarti dėl konkretaus išlaidų didinimo tempo, finansavimo šaltinių ir kitų sričių, kurioms dėl to tektų mažiau biudžeto lėšų.

Rinkimų saugumas taip pat sulaukia daugiau dėmesio. Švedijos institucijos rengiasi galimoms dezinformacijos kampanijoms, kibernetinėms atakoms ir bandymams mažinti visuomenės pasitikėjimą balsavimo procesu.

Šaltiniai

„Euronews“. (2026). Sweden Heads to Polls in Close Election Race Dominated by Welfare State and Security. https://www.euronews.com/my-europe/2026/09/08/sweden-heads-to-polls-in-close-election-race-dominated-by-welfare-state-and-security

„Reuters“. (2026). Sweden Election Race Tightens as Liberals Make Parliament Threshold, Poll Shows. https://www.reuters.com/business/media-telecom/sweden-election-race-tightens-liberals-make-parliament-threshold-poll-shows-2026-09-07/

Švedijos statistikos tarnyba. (2026). Political Party Preference Survey in May 2026. https://www.scb.se/en/finding-statistics/statistics-by-subject-area/democracy/political-party-preferences/party-preference-survey-psu/pong/statistical-news/political-party-preference-survey-in-may-2026/