Šveicarai norėtų uždrausti „Hamas“, bet... negali

Vyriausybės reakcija yra, bet veikti negalima

2023 m. spalio 11 d. Šveicarijos Vyriausybė, reaguodama į „Hamas“ smogikų išpuolius prieš civilius Izraelio gyventojus, pradėjo svarstyti galimybę pripažinti minėtą organizaciją teroristine. [1]

„Federalinės tarybos nuomone, „Hamas“ turi būti priskirtas prie teroristinių organizacijų. Ji pavedė specialiai, Artimųjų Rytų klausimus analizuojančiai, darbo grupei išnagrinėti teisines šio aspekto galimybes“, - nurodoma oficialiame Šveicarijos užsienio reikalų ministerijos pranešime. [2]

Šiuo metu, remiantis galiojančiais įstatymais, Šveicarijoje teroristinėmis buvo pripažintos ir uždraustos tik su „Al Kaida“ ir vadinamąja „Islamo valstybe“ sietinos struktūros. „Hamas“ teroristinėms organizacijoms priskyrė JAV, Didžioji Britanija, Kanada ir Europos Sąjunga, tačiau Šveicarijos parlamento nariams to padaryti nepavyko.

„Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais tai galima padaryti tik tuo atveju, jeigu „Hamas“ teroristinėms organizacijoms priskirs JTO Saugumo Taryba. O ji šito dar nepadarė. Tai reiškia, kad šveicarams patiems gali tekti priimti specialų įstatymą, kurį dar privalės patvirtinti parlamentas“, - nurodė Ženevos tarptautinės teisės universiteto profesorius Markas Sasoli (Marco Sassòli).

Bet net ir tokiu atveju pripažinimas gali būti laikinas. Nepaisant to, kad „Al Kaidą“ ir vadinamąją „Islamo valstybę“ JTO priskyrė teroristinėms organizacijoms, Šveicarijos Vyriausybė joms gali taikyti tik laikinus, kas kelis metus atnaujinamus, draudimus.

Draudimas iššauktų humanitarines problemas

Abejonių kyla ir dėl praktinės tokio draudimo pusės. Reikalas tas, kad Šveicarija reguliariai į JTO Artimųjų Rytų agentūros, padedančios palestiniečių pabėgėliams, sąskaitą kasmet perveda apie 20 mln. šveicariškų frankų. Taip pat ji remia maždaug trisdešimtiems nevyriausybinių organizacijų, veikiančių Palestinoje, veiklą. M. Sasoli vertinimu, praktiškai nėra galimybės užtikrinti, kad nė viena iš tų organizacijų neturi kokių nors sąsajų su „Hamas“.

„Mes visi smerkiame „Hamas“ išpuolį, tačiau ši struktūra ir toliau vadovauja Gazos Ruožui. Jeigu nori tenai nugabenti maisto produktus, medikamentus arba nori padėti tenai gyvenantiems vaikams, tai vis tiek teks bendrauti su „Hamas“. Atskristi tenai sėdus ant stebuklingo kilimo neįmanoma“, - patikslina profesorius.

ES, nepaisant to, kad pati įtraukė „Hamas“ į teroristinių organizacijų sąrašą, vis dar siunčia į Palestiną pagalbą. Beje, šį sprendimą keliskart, tiesa – nesėkmingai, buvo mėgina užginčyti teismuose. Visgi po paskutinio išpuolio Briuselio politika pagalbos Palestinai klausimu gali pasikeisti.

„Mūsų humanitarinė pagalba palestiniečių tautai nekelia jokių abejonių, bet atėjo laikas peržiūrėti mūsų finansinę pagalbą Palestinai. ES biudžeto lėšomis niekada nebuvo ir nebus remiama nei „Hamas“, nei kokia nors kita teroristinė organizacija. Todėl, reaguodami į įvykius regione, mes peržiūrėsime visus finansinės paramos portfelius“, - pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen). [3]

Šveicarijos padėtis yra palankesnė negu ES – ji gali įtraukti „Hamas“ į teroristų sąrašus, bet ir toliau remti palestiniečius. „Jeigu Šveicarija priims specialų įstatymą apie „Hamas“ įtraukimą į teroristinių organizacijų sąrašą, tai jame turės būti įvardintos išimtys, leidžiančios ir toliau žmonėms teikti neutralią humanitarinę pagalbą. Tokios išimtys jau yra Šveicarijos Baudžiamajame kodekse, kuris visą kitą, su terorizmu susijusią veiklą, priskiria neteisėtai“, - paaiškino M. Sasoli.

Omenyje jis turėjo Šveicarijos BK 260 straipsnį, kuriame numatoma atsakomybė už paramą nusikalstamai arba teroristinei grupuotei. Jame yra išimtis, kuri skelbia, kad, vadovaujantis 1949 m. Ženevos Konvencijos 3 straipsniu, BK straipsnis negali būti taikomas humanitarinėms paslaugoms arba veiksmams. [4]

Sudėtingesnis taptų ir palestiniečiams skiriamų pinigų pervedimo klausimas. Pasak Roberto Reinekės (Robert Reinecke) iš Šveicarijos bankų asociacijos, reputacija yra esminis veiksnys, leidžiantis Šveicarijai vadintis pasauliniu finansiniu centru.

„Pastaraisiais metais kovos su pinigų plovimu priemonės buvo nuolat griežtinamos. Bankai šiandien įpareigoti elgtis ypatingai atidžiai ir atsakingai, taip siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir kitiems finansiniams nusikaltimams“, - nurodo jis.

„Net jeigu humanitarinei pagalbai bus numatytos išimtys, vis tiek „Hamas“ pripažinimas teroristine organizacija turės netiesioginių pasekmių, kurias būtų galima prilyginti aktyvų užšaldymui. Nė vienas bankas neperves pinigų į regioną, kurį valdo teroristinėms priskirta organizacija“, - pabrėžė M. Sasoli.

Pavojus kiltų ir taikos palaikymo misijoms

„Hamas“ paskelbimas teroristine organizacija galėtų paveikti ir Šveicarijos, kaip tarpininko Artimuosiuose Rytuose reputaciją. Šveicarų neutralitetas padarė šalį patikimu regiono partneriu: šiuo metu ji atstovauja Irano interesus Egipte ir Kanadoje, JAV interesus Irane ir Irano – Saudo Arabijoje.

Remiantis Vyriausybės atsakymu į 2021 m. Parlamento užklausą, Šveicarijos santykiai yra geri tiek su Izraeliu, tiek su „Hamas“. Šveicarijos kontaktus ir tarpininkavimo paslaugas aukštai vertina pagrindiniai tarptautinės politinės arenos žaidėjai, įskaitant JAV ir ES. Izraelis taip pat reguliariai informuojamas apie Šveicarijos kontaktus su „Hamas“.

Tai, pasak M. Sasoli lemia, kad jeigu Šveicarija įtrauks „Hamas“ į juoduosius sąrašus, jos diplomatinis svoris regione smarkiai sumažės. „Šiuo metu su JAV vyksta derybos dėl palestiniečių rankose atsidūrusių žydų įkaitų. Derybose dalyvauja Kataras ir Turkija. Jeigu Šveicarija nuspręs, kad „Hamas“ yra teroristinė organizacija, mūsų šaliai bus sunku vaidinti kokį nors reikšmingesnį vaidmenį šiose derybose“, - apibendrina ekspertas.